Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

←

Publikuota 20250124

Renginio data: 2025 m.Vasario0213 d. - 2025 m.Gegužės0518 d.00:00 Visi renginiai

Valdovų rūmai

Renginiai 4Artimiausios ekskursijos 3Parodų edukacija 1

Parodos organizatoriai

Lietuvos bankas

Lietuvos banko Pinigų muziejus

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės valdovų rūmai

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši paroda Valdovų rūmuose – unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių, plačiajai visuomenei jie pristatomi pirmą kartą.

Parodoje atrasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų darbus.

Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas.

Lietuvos banko dailės rinkinio istorija prasidėjo kartu su banko rūmų statyba Kaune, taigi su XX a. trečiuoju dešimtmečiu. Vykstant interjero puošybos darbams, banko vadovybė su pirmuoju banko valdytoju Vladu Jurgučiu (1885–1966) ir rūmų architektas Mykolas Songaila galvojo apie rūmų estetinį vaizdą: paveikslus, skulptūras, lubų dekorą, baldus. Neliko nuošalyje ir tuometinis Lietuvos dailės elitas, žymūs tarpukario dailininkai ir pedagogai: Petras Kalpokas, Adomas Galdikas, Adomas Varnas, Kazys Šimonis, Justinas Vienožinskis, Jonas Šileika, Jonas Janulis, Antanas Žmuidzinavičius ir Vladas Didžiokas. 1927 m. jie laišku kreipėsi į Lietuvos banko valdybą, siūlydamiesi prisidėti prie pastato puošybos. Kūrėjai, pasirengę nutapyti banko operacijų salės lubų kesonų scenas, numatė galimo bendradarbiavimo su architektu ir banko statytojais eigą.

Daug banko vidaus puošybos darbų tuomet atliko Kajetonas Sklėrius, jo sukurta alegorinė skulptūra „Dvi valstietės, darbininkas ir karys“ (1926) papuošė banko rūmų fasadą. Banko rūmus Kaune pastačius, dailės kūrinių pagausėjo, jie buvo įsigyjami iš rengiamų apžvalginių ir personalinių parodų. Banko valdyba elgėsi apgalvotai, suprato, kad istorinės tematikos paveikslai, paprastai didelio formato, su karžygių ar kovų scenomis nelabai derėtų valstybės svarbiausios finansų įstaigos aplinkai. Taigi, banko klientai ir svečiai buvo sutinkami su nedidelio formato, jaukia, interjerams tinkančia tapyba, krašto gyventojų akims įprastais Lietuvos kaimo, ežerų, sodybų, laukų vaizdais. Daugelio išvardytų dailininkų kūriniai pateko ir į šioje parodoje eksponuojamą banko dailės kūrinių rinkinį. Tarpukariu sukaupta kolekcija sudaro jo aukso fondą.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, centrinis bankas ėmėsi kurtis Vilniuje. Svarbiausias postūmis atnaujinti turimų dailės kūrinių visumą buvo banko pastatų vidaus ir lauko erdvių tvarkymo ir puošybos darbai. Dailės rinkinys sparčiai didėjo, jame atsirado šiuolaikinės lietuvių dailės kūrinių, daugėjo autorių. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje bankas įsigijo apie šimtą tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, keramikos kūrinių, asambliažų. Rinkinio gausėjimo priežastis pirmiausia buvo siekis užpildyti vidaus erdves, tačiau dailininkai gaudavo užsakymų ir dėl lauko erdvių puošybos (Romulado Kvinto, Gedimino Piekuro skulptūros).

[-]

Lietuvos banko dailės rinkinys nuo pat pradžių buvo kaupiamas (ir dabar kaupiamas) kaip institucijos poreikius tenkinanti kolekcija. Nesiekiama banko paversti muziejumi ar atvira, visuomenei prieinama galerija. Rinkinio kaupimo principai atitinka daugelio Europos šalių centrinių bankų tradiciją: kūriniai įsigyjami interjerams puošti, estetinei aplinkai sukurti.

Šiuo metu Lietuvos banko dailės rinkinį sudaro beveik 200 kūrinių. Tai stambiausia Baltijos šalyse veikiančių centrinių bankų dailės kolekcija. Įsigydamas dailės kūrinius, Lietuvos bankas skleidžia sektiną pavyzdį kitoms valstybės institucijoms, rodo dėmesį dailininkų kūrybai. Geriausi rinkinio kūriniai keliauja į parodas, pavyzdžiui, jie buvo eksponuoti Europos Centrinio Banko organizuotose tarptautinėse parodose.

Parodoje eksponuojamų kūrinių savininkas

Lietuvos bankas

Parodos kuratorius, tekstų autorius

dr. Viktoras Liutkus

Parodos architektas

Povilas Vincentas Jankūnas

Parodos koordinatorė

Asta Ravaitytė-Kučinskienė

Parodos kultūrinės ir edukacinės

programos koordinatoriai

Asta Ravaitytė-Kučinskienė,

Tomas Vaitkus,