Parodoje pristatomas vienas šedevras – Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto užsakytas, o Krokuvos meistro Stanislovo Samostšelniko 1528 m. sukurtas maldynas, parašytas lenkų kalba ir turintis lotynišką pratarmę. Šio maldyno užsakovas buvo vienas žymiausių ir įtakingiausių visų laikų Lietuvos valstybininkų, ilgametis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausybės vadovas ir valstybinio savarankiškumo gynėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kancleris ir Vilniaus vaivada grafas Albertas Goštautas (apie 1480–1539).
Ilgą laiką klaidingai manyta, kad maldyno savininkas galėjo būti Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis (1467–1548). Pasibaigus Goštautų giminei, maldynas tikrai galėjo atitekti Lenkijos ir Lietuvos valdovams Jogailaičiams ir Vazoms. Į Bavariją maldynas galėjo patekti kaip Lenkijos ir Lietuvos princesės Onos Kotrynos Konstancijos Vazaitės, ištekėjusios už Noiburgo kunigaikščio Pilypo Vilhelmo Vitelsbacho, turtingo kraičio dalis. Šiandien Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas, kaip viena vertingiausių rankraštinių knygų, yra saugomas Miuncheno universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje.
Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldyną sukūrė vienas garsiausių XVI a. pirmos pusės Lenkijos dailininkų Stanislovas Samostšelnikas (lot. Stanislaus Claratumbensis, lenk. Stanisław Samostrzelnik, apie 1480–1541), Mogilos cistersų abatijos vienuolis. Maldynas surašytas ant aukštos kokybės pergamento lapų, jį puošia 16 meistriškų miniatiūrų, užimančių visą puslapį, sukurtų remiantis garsiausių to meto dailininkų (pvz., Luko Kranacho Vyresniojo, Albrechto Altdorferio) graviūromis. Meistro Stanislovo Samostšelniko ir jo pagalbininkų sukurtas maldyno dekoras atskleidžia gęstančios Gotikos ir gimstančio Renesanso stilistinių elementų dermę. Maldyne du kartus pavaizduotas pats užsakovas Albertas Goštautas, vieną kartą – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis.
Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas yra tikra istorinė relikvija, viena unikaliausių lituanistinių vertybių, išsaugotų jau bemaž 500 metų, menančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikus ir vieną garsiausių Lietuvos valstybės vyrų. Istoriniu ir meniniu požiūriu itin vertinga rankraštinė knyga verta atskiros vieno šedevro parodos. Paroda skiriama Vilniaus miesto 700 metų sukakčiai, nes Albertas Goštautas ilgus metus buvo Vilniaus vaivada – antras žmogus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystė po valdovo.
Dalius Avižinis, Gintarė Tadarovska,
Marijus Uzorka
Parodos mokslinės ir kultūrinės programos koordinatorės
Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė,
Arnita Petrulytė
Parodos edukacinės programos koordinatorė
Lirija Steponavičienė
Monika Petrulienė, Mindaugas Puidokas
Paroda skiriama Vilniaus miesto 700 metų sukakčiai.
