Daugiatautės ir įvairiakonfesės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, bendras paveldas ir šiandien sieja šios valstybės tradiciją paveldėjusias modernias tautas bei šiuolaikines valstybes – Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Lenkiją. Todėl Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje, kaip senosios Lietuvos valstybės, vėliau – Abiejų Tautų Respublikos politinio ir kultūrinio centro, praeitis, mokslinių tyrimų rezultatai, unikalūs bei gausūs radiniai, istorinės rezidencijos atkūrimo projektas ir jos šiuolaikinė muziejinė paskirtis domina viso Vidurio ir Rytų Europos regiono, kurio likimas kelis šimtus metų buvo sprendžiamas šiuose rūmuose, tautas.
Su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir paveldu 1992–2010 m. jau buvo supažindinama keliuose Lenkijos bei Vokietijos miestuose (Varšuvoje, Krokuvoje, Ščecine, Vroclave, Biskupine, Duisburge, Rėgensburge, Miunchene) surengtose parodose. Šįkart rūmų istorija ir rinkiniai pristatomi kaimyninės Baltarusijos Respublikos nacionaliniame istorijos muziejuje. Minsko muziejaus iniciatyva surengtą parodą „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ sudaro trys pagrindinės dalys.
Pirmos dalies aštuoniolikoje gausiai iliustruotų stendų apžvelgiama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų raida, apibūdinami reikšmingi istoriniai įvykiai, rodoma svarbiausia ikonografinė medžiaga, pristatomi tyrimai, įdomiausios radinių grupės, formuojamos muziejinės kolekcijos, rūmų atkūrimo projektas ir būsimų ekspozicijų koncepcija. Šią parodos dalį praturtina 2006 m. sukurtas ir jau Lenkiją bei Vokietiją aplankęs Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių komplekso maketas, taip pat XVI ir XVII a. Vilniaus pilių panoraminiai vaizdai iš Georgo Brauno (Georg Braun) ir Franso Hogenbergo (Frans Hogenberg) bei Tomo Makovskio (Tomasz Makowski) graviūrų.
Antroje ir trečioje parodos dalyse rodomi autentiški Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių eksponatai (120 vnt.) – įspūdingiausi bei informatyviausi archeologiniai radiniai (99 vnt.) bei taikomosios ir vaizduojamosios dailės vertybės (21 vnt.).
Bene svarbiausias parodos akcentas – archeologinių radinių ekspozicija. Parodai atrinkta beveik šimtas XIII–XVII a. radinių, aptiktų Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje. Unikalūs radiniai atskleidžia Gotikos, Renesanso ir Baroko laikotarpiais rūmuose buvusią prabangą. Eksponatai išdėstyti pagal tematiką penkiose vitrinose. Pirmoje vitrinoje rodomi radiniai iš XIII–XIV a. ankstyvųjų mūrinių pastatų, taip pat radiniai, atspindintys krikščionybės ir pagonybės simboliką. Antroje ir trečioje vitrinose eksponuojami rūmų interjero elementai. Ketvirtoje vitrinoje pristatomi žaidimai ir pramogos, o penktoje – papuošalai, higienos reikmenys, ginkluotės elementai.
Atsižvelgiant į tipologiją, vitrinose eksponuojami kokliai (iš viso 28 vnt.) su valdovų heraldiniais simboliais bei inicialais, didikų herbais, mitologinėmis ir religinėmis scenomis, augaliniais motyvais. Taip pat pristatomi architektūriniai elementai (XIV–XV a. gotikinės figūrinės plytos, čerpės) ir buities įrankiai (XIV–XV a. mediniai ir keraminiai indai, žirklės, peiliai, šukos). Ypatingas dėmesys skiriamas XIV–XVII a. žaislams bei žaidimų elementams (rodomos šaškės, šachmatų figūros, lošimo kauliukas, nardų ir Kvirkato žaidimo lentų fragmentai). Rūmų muzikinį gyvenimą atskleidžia XV ir XVII a. dambreliai, XIV–XV a. fleitos fragmentas bei renesansinis koklis, vaizduojantis grojančius vaikus. Greta šių radinių eksponuojama penkiolika metalinių papuošalų – XIV–XV a. žiedų, segių, odinio krepšio apkalų. Septyni eksponatai skirti karybai. Tai XIV–XVII a. strėlių antgaliai, kardo rankenos dalis, medinė strėlė. Parodoje taip pat pristatomi itin reti odiniai XIV–XVII a. radiniai. Kruopščiai dirbantys muziejaus restauratoriai jiems grąžino pirminę išvaizdą.
Trečia parodos dalis skirta vertybėms, kurios ateityje papuoš atkurtų Vilniaus rūmų gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentacinio interjero menes bei atspindės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių bei Lenkijos karalių dvaro prabangą, meninį skonį. Iš viso eksponuojama daugiau kaip dvidešimt europinės taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūrinių bei lituanistinių vertybių. Įspūdingiausias šios dalies akcentas – du gobelenai, išausti Flandrijoje XVI a. pabaigoje ir XVII amžiuje. Greta gobelenų lankytojai gali apžiūrėti keletą XVI–XVII a. baldų. Tai puošniai drožinėtos itališkos kasonės, apie 1625–1675 m. Vokietijoje pagamintas stalas bei keturios XVII a. kėdės. Parodą praturtina XVI a. Italijoje nukalti šarvai. Parodoje taip pat eksponuojamos Lenkijos ir Lietuvos valdovų (Žygimanto Senojo, Onos Jogailaitės, Žygimanto Vazos ir Onos Habsburgaitės) portretų kopijos bei rodomi senieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai ir miestų (Vilniaus, Gardino, Lietuvos Brastos) vaizdai.
Reikia tikėtis, kad ši Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje pristatanti paroda Baltarusijos kultūros visuomenę sudomins bendra praeities tradicija ir kultūros paveldu, taip pat leis pasidalyti patirtimi, padės toliau gilinti Lietuvos ir Baltarusijos muziejininkų, kitų specialistų bendradarbiavimą, paskatins tolesnius buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų bei didikų rezidencijų Nesvyžiuje, Mire, Gardine restauravimo bei atkūrimo darbus, pritrauks Baltarusijos turistų į istorinę Lietuvos sostinę Vilnių ir jos centre vėl stovinčius atkurtus bendrų valdovų rūmus.
Parodos organizatorius
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Parodos kuratoriai
Dalius Avižinis, Gintautas Striška, Ėrika Striškienė
Parodos koordinatorius
Marijus Uzorka
Parodos stendų vertėja į rusų kalbą
Jelena Konickaja
