Restauruotų archeologinių radinių paroda „Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai“ – tai atnaujinta nuo 2004 m. liepos 6 d. Taikomosios dailės muziejuje veikianti ekspozicija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“.
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai tyrimai pradėti daugiau negu prieš 20 metų. Rūmų teritorijoje susiformavęs iki 8 metrų storio kultūrinis sluoksnis pažėrė tyrinėtojams per 300 000 archeologinių radinių. Dėl drėgnos archeologinės aplinkos išliko ne tik metaliniai, keraminiai, bet ir kauliniai, odiniai, tekstiliniai bei mediniai daiktai. Ištraukti iš žemės radiniai, ypač organinės kilmės, yra trapūs, džiūdami greitai yra ir nyksta. Todėl itin svarbu, kad jie neatidėliojant patektų pas restauratorius.
Restauravimas – intervencinis archeologinių radinių išsaugojimo būdas. Būsimam eksponatui renkant restauravimo metodiką būtina numatyti visus galimus medžiaginius tyrimus, nes pradėjus naudoti konservavimo medžiagas apribojamos galimybės tolesniems radinio fizikiniams arba cheminiams tyrimams. Prireikus gali būti atliekami rentgenografiniai, metalų kokybinės ir kiekybinės sudėties, medienos ir augalinių bei gyvūninių pluoštų, odos rūšies, mikrobiologiniai, gemologiniai ir kiti tyrimai. Todėl kartais kreipiamasi į skirtingų sričių specialistus, bendradarbiaujama su įvairiomis laboratorijomis bei institutais Lietuvoje ir užsienyje.
Daug keblumų kelia didelių matmenų archeologinių medinių konstrukcijų konservavimas. Ilgai trunkantis konservavimo procesas, didelės medienos konservantų sąnaudos, tinkamų patalpų trūkumas apriboja galimybes užkonservuoti didelių dydžių medinius radinius – grindinius, tvoras arba net ištisus archeologinės architektūros sluoksnius. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptinkama daug archeologinių medinių radinių. Todėl konservuojami tik daugiausia mokslinės ir meninės informacijos galintys suteikti radiniai arba jų fragmentai. Kaip alternatyvus išsaugojimo būdas išlieka nuoseklus dokumentavimas ir mokslinis ištyrimas – lygiagrečiai su archeologais dirba būrys architektų, fotografų ir mokslininkų. Jų kruopštų darbą liudija daugybė brėžinių, fotografijų, ataskaitų, straipsnių ir monografijų.
Parodos „Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai“ rengėjų teigimu - daiktai kalba, tik reikia mokėti juos prakalbinti.
Parodą surengė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro Restauracinės priežiūros grupė ir Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius. Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius radinius restauravo Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“ ir Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.
Restauratoriai ir asistentai: Deimantė Baubaitė, Jurgita Kalėjienė, Kotryna Koncevičiūtė, Bronislava Kunkulienė, Aušra Lukaitytė, Rasa Mikolaitienė, Mantvidas Mieliauskas, Alvyra Mizgirienė, Rima Niunkienė, Saulius Poderis, Aldona Skučienė, Dainius Šavelis, Tomas Valatkevičius. Parodos kuratorius - Arūnas Puškorius.
Konsultantai Povilas Blaževičius, Paulius Bugys, Arūnas Kalėjus, Rūtilė Pukienė, Egidijus Ožalas, Ėrika Striškienė, Gintautas Striška, Rasa Valatkevičienė.
Fotografai Vytautas Abramauskas, Dalia Grigonienė, Mindaugas Kaminskas, Mantvidas Mieliauskas, Rūtilė Pukienė, Arūnas Puškorius, Ėrika Striškienė, Kazimieras Vainoras.
Rentgenogramų nuotraukų autoriai Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistai Arūnas Bėkšta, Jurgis Pilipavičius.
Brėžinių, piešinių ir schemų autoriai Rasa Abramauskienė, Rima Ašmenaitė, Paulius Bugys, Jurgita Kalėjienė, Rita Manomaitienė, Mantvidas Mieliauskas, Alvyra Mizgirienė, Rūtilė Pukienė.
Redaktorė Laima Kunickytė
Stendus maketavo Mantvidas Mieliauskas, dizaino studija „Savas takas“ ir Ko
Parodoje panaudota archeologinių tyrimų, kuriuos vykdė Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, medžiaga.
