Publikuota 20260210
Renginio data: 2026 m.Vasario0225 d. - 2026 m.Rugpjūčio0816 d.00:00 Visi renginiai
Valdovų rūmų muziejus nuolat ieško ir siekia įsigyti su Lietuva susijusių vertybių, kurios ne tik papildytų muziejaus ekspozicijas ir rinkinius, bet ir sugrąžintų po pasaulį išblaškytą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę menantį paveldą. Kasmet muziejaus rinkinius reikšmingai praturtina iš Lietuvos ir užsienio aukcionų, antikvariatų bei privačių asmenų įsigytos vertybės ir rėmėjų dovanos.
Naujas vertybes Valdovų rūmų muziejus visada stengiasi parodyti visuomenei: papildo nuolatines ekspozicijas, organizuoja renginius, leidžia leidinius. Iki šiol buvo surengtos ir dvi specialios parodos, kuriose pristatytos 2009–2017 m. įsigytos ar dovanų gautos vertybės, taip pat išleisti du solidūs jų katalogai. Ši paroda tęsia tradiciją, tačiau ji yra teminė ir pristato vien tik tapybos darbus, kurie Valdovų rūmų muziejaus rinkinius papildė 2018–2025 metais. Muziejus minėtu laikotarpiu sukaupė ir kitų vertybių, tačiau tapybos rinkinys yra bene įspūdingiausias. Be to, 2021 ir 2023 m. puikias senosios tapybos kolekcijas padovanojo mecenatas dr. Pranas Kiznis. Tad Valdovų rūmų muziejuje, greta itin vertingų gobelenų ir baldų kolekcijų, jau galima pasigėrėti ir įspūdingais paveikslais.
Parodą pradeda garsaus italų dailininko, Bolonijos ir Veronos akademijos nario Saverijaus Dala Rozos (Saverio Dalla Rosa, 1745–1821) įstabus paveikslas „Šv. Kazimieras, garbinantis Dievo Motiną“, jį autorius yra pasirašęs. Šis tapytojas dirbo Polocko ir Vitebsko jėzuitams, todėl neatmestina versija, kad Lietuvos dangiškąjį globėją vaizduojantis kūrinys kažkada priklausė vienai šių miestų bažnyčių. Po Lietuvos ir Lenkijos padalijimų bažnyčios okupacinės rusų valdžios buvo uždarytos ir paverstos cerkvėmis. Visi katalikybės ženklai panaikinti. Greičiausiai tuo metu vieną iš bažnyčių apleido ir šis paveikslas, jis XX a. pradžioje minimas privačioje kolekcijoje Vokietijoje. 2025 m. tapybos darbas įsigytas Miuncheno aukcione ir restauruotas Lietuvoje.
Religinę tematiką parodoje reprezentuoja dar du kiti paveikslai. Tai nežinomo talentingo italų menininko, dirbusio Montičeli d’Ondžinos mieste, apie 1640 m. nutapytas kūrinys „Kristus ir svetimautoja“ bei Milano dailininkui Melkiorei Gerardiniui, vadintam Čeraninu (Melchiorre Gherardini, detto il Ceranino, 1607–1678), priskiriamas darbas, vaizduojantis stebuklingą šv. apaštalo Jokūbo pasirodymą 844 m. Klavicho mūšyje, kuriame šventasis padėjęs ispanams įveikti saracėnus. Beje, panaši legenda byloja, kad šv. Kazimieras yra talkinęs Lietuvos kariuomenės 1518 m. kovose prieš maskolius prie Polocko.
Didžiausią parodos dalį sudaro portretai. Čia dominuoja Lietuvos ir Lenkijos valdovų atvaizdai. Parodoje eksponuojami pagal Lenkijos ir Lietuvos valdovų Augusto III (valdė 1733/1736–1763) bei Stanislovo Augusto Poniatovskio (valdė 1764–1795) dvaro dailininko Marčelo Bačarelio (Marcello Bacciarelli, 1731–1818) pirmavaizdžius sukurti Lenkijos ir Vengrijos karaliaus, Lietuvos princo Vladislovo Varniečio (valdė 1434/1440–1444), taip pat Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (valdė 1544/1548–1572; jį menininkas laikė Jogaila) portretai.
Taip pat pristatomas 2018 m. muziejaus mecenato iš JAV Donato Janutos dovanotas tuomečio princo ir būsimojo Lenkijos bei Lietuvos valdovo Jono Kazimiero Vazos (valdė 1648–1668) paveikslas, kurio autorystė priskiriama rūmų tapytojui Peteriui Dankersui (Pieter, Peeter Danckers de Rij, 1605–1660). Greta eksponuojamas nežinomo XVII a. dailininko portretas, kuriame, kaip manoma, pavaizduota Jono Kazimiero žmona Liudvika Marija Gonzaga iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667). Parodoje galima matyti ir XVIII a. nežinomo autoriaus sukurtą miniatiūrą, vaizduojančią Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Joną Sobieskį (valdė 1674–1696), o greta – vokiečių kilmės Nyderlandų menininko Kasparo Nečerio (Caspar Netscher, 1639–1684) nutapytą šio valdovo žmonos Marijos Kazimieros d’Arkjen (Marie Casimire d’Arquien, 1641–1716) portretą.
[-]
Valdovų portretų galeriją pratęsia abiejų Vetinų dinastijos atstovų, valdžiusių Abiejų Tautų Respubliką, Augusto II Stipriojo (valdė 1697–1733) ir Augusto III, paveikslai, sukurti rūmų dailininko Lui de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675–1760) ir jo aplinkos meistrų. Greta rodomas ir pagal jau minėto kūrėjo Marčelo Bačarelio portretą nutapytas paskutiniojo Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio atvaizdas.
Šalia valdovų portretų parodoje eksponuojami ir Lietuvos didikų atvaizdai: dailininko Konstanto Aleksandravičiaus (Konstanty Aleksandrowicz, min. 1777–1794), studijavusio pas Luką Smuglevičių ir Marčelą Bačarelį bei dirbusio kunigaikščiams Radviloms, nutapytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos (1609–1656) paveikslas bei nežinomo vietos tapytojo XVIII a. ketvirtame ketvirtyje sukurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos (1757–1798) portretas.
Istorinių asmenybių galeriją papildo ir parodą užbaigia trys kitų Europos kraštų istorinių asmenybių portretai. Vienas jų – garsios italų Renesanso dailininkų dinastijos atstovui Džulijui Kampiui (Giulio Campi, 1507–1572) priskiriamas tapybos darbas, išsiskiriantis itin puošniais rėmais. Paveiksle pavaizduotas muzikantas, grojantis viola. XVI–XVII a. Valdovų rūmuose šis instrumentas skambėjo labai dažnai.
Šalia rodomas pagal žymaus flamandų portretisto Justo Sustermanso (Justus Sustermans, 1597–1681) pirmavaizdį XIX a. nežinomo menininko nutapytas Danijos princo Valdemaro Kristijono (1622–1656) portretas. Šis princas 1643 m. lankėsi Valdovų rūmuose Vilniuje ir čia susitiko su Lenkijos bei Lietuvos valdovais Vladislovu Vaza (valdė 1632–1648) ir Cecilija Renata (1611–1644). Kitame portrete, kurį XVII a. antroje pusėje galėjo sukurti broliai Valorė (Valore, 1590–1660) ir Domenikas (Domenico, 1588–1660) Kaziniai (Casini), remdamiesi savo mokytojo Justo Sustermanso paveikslu, vaizduojamas Toskanos didysis kunigaikštis Ferdinandas II Medičis (valdė 1621–1670) – Lietuvos ir Lenkijos valdovų Vladislovo bei Jono Kazimiero Vazų pusbrolis, jaunystėje itin prabangiai priėmęs Vladislovą Vazą Florencijoje.
Parodos organizatorius
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Parodos koncepcijos ir ekspozicijos plano autoriai bei kuratoriai
Dr. Vydas Dolinskas, Dalius Avižinis
Parodos mokslinės konsultantės
Dr. Toma Zarankaitė-Margienė, dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė, Rita Lelekauskaitė-Karlienė
Parodos koordinatorius
Ignas Račickas
Parodos leidybos koordinatorius
Ignas Račickas
Parodos redaktorė
Laima Kunickytė
Vertimas į anglų kalbą
Albina Strunga
Parodos restauracinės priežiūros koordinatorius
Mantvidas Mieliauskas
Parodos kultūrinės ir mokslinės programos koordinatoriai
Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Arnita Petrulytė, Vytautas Gailevičius
Parodos edukacinės programos kūrėjos
Dr. Nelija Kostinienė, Agata Sadovska-Bumbul, Agnė Malinauskaitė
Parodos rinkodaros ir informacijos sklaidos koordinatoriai
Monika Petrulienė, Augustė Gočelkytė, Mindaugas Egidijus Puidokas, Deimantė Šuliauskaitė
Parodos meninis apipavidalinimas ir techninis įrengimas
Saulius Marteckas, Gediminas Akelaitis, Jūratė Šatūnė, Kęstutis Karla, Aurimas Ramelis
Parodos rėmėjas
Draudimo bendrovė BTA
Informaciniai rėmėjai
LRT, „TVP Wilno“, SAVAITĖ, „Lietuvos rytas“, lrytas.lt , „Legendos“, „JCDecaux“
Nuotraukos – Mindaugo Kaminsko.
