Publikuota 20251015
Jau ketvirtadienį, spalio 16 d., Valdovų rūmų muziejus pristato naują parodą: šį kartą Parodų centre, per du aukštus išsidėsčiusiose salėse, bus galima susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XIX a. stovėjusiais rūmais, miestais. Juos meistriškai pavaizdavęs dailininkas ir kompozitorius Napoleonas Orda (1807–1883) yra vienas įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų.
Dėl dalyvavimo 1830–1831 m. sukilime carinė Rusija iš šio dailininko šeimos atėmė dvarą, ir N. Orda išvyko į Prancūziją. Paryžiuje jis išgarsėjo kaip pianistas ir kompozitorius, Napoleoną Ordą globojo Ferencas Listas, o muzikos mokė Frederikas Šopenas. Šis kūrėjas buvo ir poeto Adomo Mickevičiaus draugas, jo talentu žavėjosi kompozitorius Stanislovas Moniuška.
Kai N. Ordai buvo leista grįžti į tėvynę, tėvų dvarą teko nuomotis, o po 1863–1864 m. sukilimo atėmė net ir teisę nuomotis. Nuo to laiko N. Orda keliavo per buvusias Abiejų Tautų Respublikos teritorijas ir fiksavo išlikusį paveldą. N. Orda aktyviai telkė nuo politinių persekiojimų iš Rusijos pasitraukusius asmenis, užsiėmė publicistine veikla, rašė straipsnius, eilėraščius ir poemas. Vis dėlto vertingiausia ir gausiausia N. Ordos meninio palikimo dalis yra piešiniai ir akvarelės – jos pristatomos šioje Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Krokuvos nacionalinio muziejaus parodoje.
Priverstas keliauti iš vienos vietos į kitą N. Orda sukūrė neįkainojamą akvarelių ir piešinių rinkinį, kuriame užfiksuoti nykstantys Lietuvos valstybingumo ir didybės ženklai liudijo tiek nepaprastai didelį norą šitai išsaugoti, tiek asmeninį menininko santykį su savuoju kraštu, jo istorija, kultūra ir tikėjimu.
„Toks didelis talentingo menininko, laisvės kovotojo, didžio senosios Lietuvos patrioto ir istorinės atminties puoselėtojo Napoleono Ordos dailės paveldo rinkinys niekur nebuvo rodomas viešai, o dažniausiai pažintas tik iš publikacijų. Todėl labai ačiū Valdovų rūmų muziejaus strateginiam partneriui – Krokuvos nacionaliniam muziejui – ir asmeniškai direktoriui prof. habil. dr. Andrzej Szczerski už bičiuliškumą,“ – sako Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Parodoje „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“ eksponuojama per 200 kūrinių, su meistrišku tikslumu vaizduojančių buvusios valstybės paveldą. Akvarelėse užfiksuotos pilys, rūmai ir dvarai dažniausiai priklausė giminėms, kurios kovojo už Lietuvos valstybingumą, tačiau po carinės Rusijos represijų pastatai buvo atimti ir nyko.
V. Dolinsko teigimu, „Priverstas keliauti iš vienos vietos į kitą N. Orda per paskutinius du savo gyvenimo dešimtmečius sukūrė neįkainojamą akvarelių ir piešinių rinkinį, kuriame užfiksuoti nykstantys Lietuvos valstybingumo ir didybės ženklai liudijo tiek nepaprastai didelį norą šitai išsaugoti, tiek asmeninį menininko santykį su savuoju kraštu, jo istorija, kultūra ir tikėjimu. Juolab, kad po 1830–1831 ir 1863 m. sukilimų carinė Rusija uždarinėjo Romos ir graikų katalikų šventoves, vienuolynus, dažnai perdavė juos imperinei valdžiai ištikimai tarnavusiai ir tarnaujančiai Maskvos stačiatikių bažnyčiai. Dvarai ir rūmai taip pat buvo konfiskuojami, niokojami, grobstomos ten kauptos kolekcijos.“
N. Orda suprato, kad okupantas stengiasi ne tik užkariauti teritorijas, bet ir pakeisti jų kultūrinį landšaftą, nukirsti natūralius saitus su lotyniškąja Vakarų civilizacija. Tad dailininkas savo darbą suvokė kaip tam tikrą rezistencijos formą, istorinės atminties sergėjimo ir perdavimo ateities kartoms misiją. Ir jis savo misiją su kaupu įvykdė, apkeliaudamas dideles teritorijas ir įamžindamas viską, kas mūsų žemėse buvo gražiausia, didingiausia, vertingiausia.
Visą N. Ordos dailės palikimą sudaro kiek daugiau nei tūkstantis akvarelių, piešinių ir eskizų. N. Ordos šeima didžiąją dalį kūrinių padovanojo Krokuvos nacionaliniam muziejui – čia saugomi net 989 šio menininko darbai, ir beveik 70 procentų sukauptų kūrinių atspindi būtent Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros ir kraštovaizdžio peizažus.
Spalvinga N. Ordos asmenybė įkūnija valstybingumą praradusios Lietuvos gyventojo, intelektualo dilemas: visų vadinamas lietuviu, tačiau vargiai mokėjo lietuviškai; dėl dalyvavimo antirusiškose jaunimo organizacijose buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto ir negalėjo siekti aukštojo mokslo, bet būdamas itin smalsus toliau tęsė mokslinę veiklą, parašė lenkų kalbos gramatiką, traktatą apie muzikos komponavimą.
Parodos organizatoriai – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Krokuvos nacionalinis muziejus. Parodos idėjos autoriai – prof. habil. dr. Andrzejus Szczerskis, dr. Vydas Dolinskas. Parodos koncepciją ir ekspozicijos planą sukūrė kuratoriai Ignas Račickas, Marijus Uzorka, Urszula Kozakowska-Zaucha, dr. Kinga Migalska.
Paroda veiks iki 2026 m. vasario 8 dienos.
