Publikuota 20250721
#pažinkmus – Greta Stankevičiūtė, Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijų konsultantė. Iš Dusetų kilusi būsima kultūros istorikė ir antropologė Valdovų rūmų muziejaus menes pažįsta puikiai – daugiau nei metus lankytojai Gretą gali sutikti muziejuje. Pokalbyje – ekspozicijų konsultantų užkulisiai ir neįprasčiausi lankytojų klausimai.
Greta, muziejuje dirbate ekspozicijų konsultante, Vilniaus universitete studijuojate kultūros istoriją ir antropologiją. Ar tenka studijų metu įgytas žinias pritaikyti darbe?
Galbūt ne visada tiesiogiai, bet tenka. Visų pirma, studijuojant įgytos žinios pačiai padeda lengviau suprasti aplinką, kurioje dirbu, eksponatus, o tai leidžia padėti ją suprasti ir lankytojams. Studijose labiau linkstu į kultūrinio turizmo sritį, tad ir muziejuje, dirbdama ekspozicijų konsultante, esu ganėtinai arti to: konsultantai kasdien bendrauja tiek su vietos, tiek su užsienio turistais, atsako į įvairius klausimus, padeda iškilus problemoms.
Ekspozicijų konsultantų komanda Valdovų rūmų muziejuje yra didžiausia ir labai įvairi darbuotojų grupė. Čia dirba ir studentai, ir buvę dėstytojai, sportininkai, menotyrininkai... Kaip sugyvenate?
Tikrai neblogai. Kai tik atėjau dirbti, iš pradžių bijojau, kad gali būti nejauku, nes skiriasi ir darbuotojų amžius, tačiau su visais daugiau ar mažiau radome bendrą kalbą. Žinoma, kartais, kai yra daug skirtingų nuomonių, būna ir nesutarimų, bet visi esame suaugę žmonės, gerbiame vieni kitus, tad ir karštesnės diskusijos prie pietų stalo baigiasi su paskutiniu kavos gurkšniu – palinkime gero darbo ir grįžtame prie savo pareigų, o per kitą pertrauką, žiūrėk, jau kalbame visai kita tema. Visi su savo istorijomis, žiniomis, patirtimis. Įdomu išgirsti ir pažinti.
Kuo dažniausiai domisi į Valdovų rūmų muziejų atėję lankytojai?
Lankytojų klausimai labai įvairūs: apie patį muziejų, valdovų gyvenimą, dabartinę Lietuvą – muziejus didelis, daug informacijos. Kartais lankytojai neįvertina, kiek laiko čia užtruks, tad vienas dažnesnių klausimų būna labai paprastas – ar jie gali išeiti papietauti ir vėl sugrįžti? Kitas, patenkantis į populiariausiųjų sąrašą, – apie koklines krosnis. Užsieniečiai dažnai nesupranta, kam jos skirtos, lietuviai domisi, kaip veikdavo, bet visi sutartinai jomis grožisi. Atkurtų istorinių interjerų maršrute lankytojams kyla klausimas, ar tikrai eksponatai yra tikri, nes atrodo labai gražiai. Būna ir asmeninių klausimų – ar nenuobodu dirbti, ar galima kartu nusifotografuoti? Pernai vasarą užsienietis netgi klausė, ar galėtų mane vesti.
Ką atsakėte?
Atsakiau, kad ne, nes turiu vaikiną. Tada jis apėjo parodą ir po kokių dvidešimties minučių grįžo paklausti, ar tikrai nenoriu jam duoti savo telefono numerio. Vėl gražiai atsakiau, kad ne, nes taip nesielgiu. Galiausiai dar pasidomėjo, gal turiu sesę, ir kai vėl atsakymas buvo ne, palinkėjo gražios dienos ir išėjo...
Esate kilusi iš Dusetų, žinomo Rytų Lietuvos miestelio, garsėjančio meno ir kultūros renginiais. Ką išskirtumėte gimtajame mieste – kurios vietos Jums įdomiausios?
Miestas nedidelis, per kelias valandas galima pamatyti bene viską. Bet kuriuo metų laiku rekomenduoju apsilankyti Dusetų kultūros centre-dailės galerijoje, kurioje rengiamos meno parodos. Jei domina gamta, – miestelio centre įsikūręs Sartų regioninio parko lankytojų centras. Jei vasaris nepagaili šaltuko, – būtinai bent kartą gyvenime kviečiu atvykti į Sartų žirgų lenktynes, nes tikriausiai Dusetas geriausiai patirti susipažįstant su bendruomene ir jos tradicijomis. Na, o atvykus į šį kraštą, taip pat siūlyčiau aplankyti ir kitus netoliese esančius miestelius, kaimelius, pavyzdžiui, Antazavę. Kiek toliau nuo Dusetų, tačiau viena iš mėgstamiausių mano vietų – Sartų ežero apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai, ir visai nesvarbu, koks yra metų laikas.
Kaip atrodo Jūsų laisvalaikis? O gal reikėtų klausti, ar derinant studijas ir darbą lieka laiko sau?
Išties ypač daug laiko laisvalaikiui nelieka. Dažnai juokais sakau, kad esu labai nuobodi – mėgstu anksti eiti miegoti (dėl šito net vyresnės kolegės juokiasi!). Patinka tiesiog išeiti pasivaikščioti, atsiversti knygą, kuri nebūtų susijusi su studijomis. Smagu tapyti – savotiškai ramina, padeda susikaupti, o ir rezultatas būna gražus. Gyvendama Vilniuje, pasiilgstu gimtųjų namų, tad, kai turiu kelias laisvas dienas, keliauju aplankyti tėvelių. Taip greit ir prabėga laisvas laikas...
Ačiū už pokalbį!
