Publikuota 20250620
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai šią vasarą didžiausią dėmesį skiria Baroko epochai. Pavyzdžiui, jau birželio 26 d. 18.00 val. žinomas reperis Pijus Opera interpretuos Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) poeziją, o Baroko muzikos improvizacijas atliks klavišininkas Vitalijus Neugasimovas bei perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Performatyvūs skaitymai sujungs Baroko tradiciją ir šių dienų modernumą.
M. K. Sarbievijaus (per)skaitymai
M. K. Sarbievijui šią vasarą skiriamas ypatingas dėmesys. Iki rugsėjo kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį 14 val. Valdovų rūmų Didžiajame kieme vyks nemokami Baroko literatūros skaitymai. M. K. Sarbievijaus eiles skaitys aktorius Rimantas Bagdzevičius ir literatūrologas, kultūros istorikas, vertėjas, knygotyrininkas ir bibliografas dr. Sigitas Narbutas.
Be to, Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje liepos 6 d. vyks kultūros vakaras „Jų darbai ir žygiai didingi“, skirtas M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metams paminėti, o muziejaus Barokinėje valdovo bibliotekoje eksponuojamos M. K. Sarbievijaus knygos: 1632 m. Antverpene išleistas populiaraus poeto rinkinio „Keturios lyrikos knygos“ (Lyricorum libri IV) leidimas, kurio titulinį lapą puošia Antverpeno raižytojo Kornelio Galio (Cornelis Galle) grafikos darbas, sukurtas pagal Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens) piešinį, ir rinktinė „Giesmės“ (Carmina), išleista Paryžiuje 1759 m., kurią Valdovų rūmų muziejui 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV).
Barokinių Vilniaus bažnyčių dailininko tapyba
Taip pat lankytojai šią vasarą turi išskirtinę progą pažinti vieną žymiausių Abiejų Tautų Respublikos Baroko epochos dailininkų – Simoną Čechavičių (Szymon Czechowicz, 1689–1775). Lenkijoje gimęs, Italijoje tapybos mokęsis S. Čechavičius buvo žinomas religinės dailės kūrėjas, dirbęs Lenkijoje, Lietuvoje, dabartinės Ukrainos, Baltarusios miestuose, kurie anuomet priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Išlikusias meistro drobes šiandien kiekviena valstybė saugo kaip savo dailės aukso fondą.
Tarptautinėje parodoje „Simonas Čechavičius. Baroko meistras Pidhirciuose“ eksponuojami dailininko kūriniai, priklausę Pidhircių rūmų (Ukraina) meno kolekcijoms. Paveikslai keletą šimtmečių puošė reprezentacines ir gyvenamąsias Pidhircių erdves, tačiau vaizduojami siužetai, motyvai yra artimai susiję ir su S. Čechavičiaus kūryba Vilniuje.
Parodos kuratorius Ignas Račickas sako: „Šis religinės dailės meistras kartu su Pranciškumi Smuglevičiumi buvo žymiausi XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos dailininkai, todėl pažinti S. Čechavičių – tai pažinti ir Lietuvos kultūros paveldą. Siūlyčiau lankytojams apžiūrėti parodą ir tęsti pažintį su S. Čechavičiaus tapyba jau Vilniaus senamiestyje, kur yra išlikusių tapytojo kūrinių.“
XVIII a. viduryje gaisrams nuniokojus Lietuvos sostinę, daug bažnyčių buvo rekonstruojama vėlyvojo Baroko stiliumi. S. Čechavičius buvo pakviestas sukurti paveikslus Šv. Ignaco Lojolos, Šv. Rapolo, Šv. Kazimiero, dominikonų, vizitiečių, augustinų bažnyčioms, tapė ir kitų Lietuvos miestų bažnyčioms. Estetine raiška iš visų dailininko Vilniuje nutapytų darbų išsiskiria altoriniai paveikslai, skirti Šv. Kotrynos bažnyčiai. Dalis šių paveikslų vėliau tapo įkvėpimo šaltiniu ir S. Čechavičiaus Pidhirciuose tapytiems darbams.
Dar viena Valdovų rūmų muziejuje atverta paroda pasakoja apie Baroko epochos grožį ir prabangą – „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“. Čia lankytojai ras ir puošnių ginklų, ir Lietuvos didikų portretų – dauguma jų šiandien vertinami kaip Europos Baroko kultūros paveldas.
Ekspoziciją papildė restauruotas gobelenas
XVIII a. viduryje sukurtas gobelenas „Sabinių pagrobimas“ po kelerius metus užtrukusio restauravimo pristatomas visuomenei. Šis italų Baroko tapybos maniera Prancūzijoje sukurtas audinys yra Valdovų rūmų muziejaus tekstilės kolekcijos dalis. Muziejui šį kūrinį 2021 m. padovanojo Natanas Levis (Nathan Levi) iš Florencijos (Italija).
Gobelene pavaizduota romėnų ir sabinių kova. Pasak mito, Romos įkūrėjas Romulas pakvietęs kaimynystėje gyvenusius sabinus kartu su žmonomis ir dukromis atvykti į šventę, skirtą dievo Konso garbei. Prasidėjus šventei, romėnai merginas pagrobė. Brutalioje scenoje sabinės grumiasi su romėnų kariais. Išraiškingi figūrų judesiai, sudėtingos pozos, plastiškos drabužių klostės, ryškios jų spalvos kuria dinamiškumo pojūtį.
Valdovų rūmų muziejus vasarą dirba kiekvieną dieną, net ir per šventes – per Jonines ar Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
