Diena, kai Valdovų rūmų muziejuje lankytojai kviečiami šokti, kalbėti apie šokį, gėrėtis juo... Istorinio šokio diena. Kiekvieną pavasarį muziejus dovanoja nemokamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų šokio dieną.
Šiemet balandžio 5-ąją jau nuo vidurdienio (12.00 val.) šokio istorikas prof. dr. Helmutas Šabasevičius ir istorinio šokio tyrinėtoja Jūratė Širvytė rengia pasakojimą apie XVI a. lietuvių rašytoją ir diplomatą Vaclovą Agripą (Venceslaus Agrippa Lituanus). „Agrippa, liuteronizmas – mitai apie šokį“ – paskaita, kurioje šokio tyrinėtojai supažindins su Vaclovo Agripos žymiuoju kūriniu „Laidotuvių kalba apie Joną Radvilą“ ir vertins jį tuometės Europos kontekste, kai, pavyzdžiui, Vokietijos žemėse kompozitorius Michaelis Pretorijus (Michael Praetorius) rašė instrumentinius šokius (kolekciją sudaro net 300 kompozitoriaus kūrinių). Kokios sąsajos tarp to meto katalikiškos ir liuteroniškos Europos šokių traktatų autorių, kūrėjų, kaip gimė iki šių dienų gajos klišės ir mitai – H. Šabasevičiaus ir J. Širvytės paskaitoje.
13.30 val. Jurgita Jankutė-Mirinavičienė pasakos apie kostiumą „Renesanso idėjų atspindys diduomenės aprangoje“. Pasakojimas apie Renesanso kostiumą prasidės pačioje Renesanso gimtinėje – Italijoje. Dviejų svarbių miestų – Florencijos ir Venecijos – dailininkų paveiksluose pamatysime to meto gražiausias moteris ir įtakingiausius vyrus, demonstruojančius naują stilių, gėrėsimės švelniai besiklostuojančių audinių ornamentika, papuošalų spindesiu, aksesuarų puošnumu, odos baltumu ir šukuosenomis. Apsilankysime Medičių (Medici) rūmuose Florencijoje ir gražiausių Venecijos kurtizanių buduaruose.
Lankytojai pamatys, kaip kinta žmonių apranga sustiprėjus inkvizicijai, kai net mažiausias kūno lopinėlio atidengimas tampa nepadoriu, smerktinu ir net pavojingu. O kelionė užsibaigs protestantiškoje Europoje, kur asketizmas, taupumas ir darbštumas tampa didžiausia puošmena, atsiskleidusia tamsaus kostiumo ir baltų apykaklių kontrastu.
15.00 val. VšĮ „Senųjų menų studija“ kviečia į muzikos, šokio ir literatūros spektaklį „Šv. Genezijaus trupė pristato Terpsichorę“. Senosios muzikos trupė „Camerata dei Folli“ rengia spektaklį, kuriame komedijos elementai susijungs su gilia muzikos, šokio bei teatro analize.
Spektaklyje skambės išskirtiniai kūriniai iš šokių rinkinio „Terpsichore“, taip pat amžininkų kompozitorių muzika, šokiai bei dainos, leidžiantys pažvelgti į to meto Europos muzikos kultūrą. Atlikėjai susies šią kultūrą su Lietuva, naudodami Vaclovo Agripos tekstus, kurie papildys pasakojimą ir suteiks jam naujų prasmių.
Atlikėjai: Nerijus Masevičius (vokalas), Jūratė Širvytė ir Edmundas Žička (šokis), Modestas Vaitkevičius (tekstas), Justė Martinkėnaitė (smuikas), Vytautas Dovydauskis (klavesinas), Saulius S.Lipčius (luto forte, barokinė gitara).
Susipažinusiems ir pasigėrėjusiems istoriniu šokiu lankytojams 16.00 val. prasidės nemokama pamoka „Branle de Poictou“. Iš Puatu, istorinės srities Prancūzijos vidurio vakarinėje dalyje, kilęs tradicinis prancūzų šokis priklauso branlio šokių kategorijai. Šis šokis žinomas dėl savo energingumo ir linksmumo. Branliai paprastai atliekami grupėse, dažnai poromis, ir pasižymi paprastais, tačiau ritmiškais judesiais.
Mokymus ves Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė Jūratė Širvytė bei senojo šokio atlikėjas Edmundas Žička.
Visą dieną, nuo 11.00 iki 18.00 val., Lankytojų vestibiulio auditorijoje vyks istorinio šokio spektaklio „Muzikinė puota“ įrašo peržiūra. Režisierius – Vytenis Pauliukaitis, atlieka ansamblis „Banchetto musicale“.
„Banchetto musicale“ – ansamblis, kuris pirmas Lietuvoje ėmė propaguoti senosios muzikos ir šokio judėjimą. Įkurtas Jūratės Mikiškaitės-Vičienės, jis iki šiol siekia atgaivinti bei pristatyti istorinę muziką, ypač iš Renesanso ir Baroko laikotarpių. Ansamblio pastangomis buvo surengtas pirmas ir vienas reikšmingiausių Lietuvoje senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“.
Istorinio šokio dienos renginiai yra nemokami, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus būtina registruotis Valdovų rūmų muziejaus svetainėje.
Visus muziejaus renginius rasite čia.
Nuotraukose – Istorinio šokio dienų akimirkos iš Valdovų rūmų muziejaus archyvo.
