Istorinio šokio diena Valdovų rūmuose

2025 m. balandžio 5 d.

 

 

12.00 val. prof. dr. Helmuto Šabasevičiaus ir istorinio šokio tyrinėtojos Jūratės Širvytės paskaita „Agrippa, liuteronizmas – mitai apie šokį“. Renginių salė, ~45 min. 

Vaclovas Agripa (Venceslaus Agrippa Lituanus) – žymus XVI a. lietuvių rašytojas ir diplomatas. Užėmė įvairias reikšmingas pareigas – buvo didžiuoju Lietuvos raštininku (1575–1585), Minsko (1586–1597) ir Smolensko (1590–1597) kaštelionu. Būdamas liuteronas, Agripa tapo vienu iš ankstyvųjų lietuvių grožinės literatūros rašytojų, savo kūriniuose atvirai nagrinėjusių religines problemas. Jis ypač vertinamas už 1553 m. laidotuvių kalbą „Oratio funebris de... Iohannis Radzivili... vita et more“, kuri skirta Jono Radvilos atminimui ir laikoma vienu pirmųjų lietuvių grožinės literatūros kūrinių. Agripa taip pat teigė, kad senovės lietuviai kalbėjo lotyniškai, ir nurodė kalbinius panašumus tarp dviejų kalbų.

 

Tuo pat metu dirbęs vokiečių kompozitorius Michaelis Pretorijus (Michael Praetorius) žymus savo plačia, daugiau nei 300 instrumentinių šokių kolekcija „Terpsichore“ (1612). Šis rinkinys, pavadintas graikų šokio mūzos vardu, apima platų ankstyvosios Europos šokio formų asortimentą. Pretorijus aranžavo šiuos kūrinius, daugelis originalių melodijų buvo paimtos iš prancūzų, anglų ir ispanų šaltinių.

 

Agrippa ir Pretorijus buvo amžininkai, jų darbai kolektyviai prisideda prie turtingo Europos Renesanso kultūros gobeleno, atspindinčio įvairias menines ir intelektualias to meto sroves.

 

Paskaitoje šokio tyrinėtojai supažindins su Vaclovo Agripos Lietuvio žymiuoju kūriniu „Laidotuvių kalba apie Joną Radvilą“, apžvelgs jo reikšmę ir europinį kontekstą, taip pat pristatys Michaelio Pretorijaus muzikinį traktatą, jo sąsajas su to meto katalikiškos bei liuteroniškos Europos šokių traktatų kūrėjais, analizuos šiuolaikines klišes ir mitus apie to meto liuteroniško šokio stilių bei prigimtį.

 

13.30 val. Jurgitos Jankutės-Mirinavičienės paskaita apie kostiumą „Renesanso idėjų atspindys diduomenės aprangoje“. Renginių salė, ~1 val. 

Paskaitos apie Renesanso kostiumą kelionė prasidės pačioje Renesanso gimtinėje – Italijoje.

Dviejų svarbių miestų – Florencijos ir Venecijos – dailininkų paveiksluose pamatysime to meto gražiausias moteris ir įtakingiausius vyrus, demonstruojančius naują stilių, gėrėsimės švelniai besiklostuojančių audinių ornamentika, papuošalų spindesiu, aksesuarų puošnumu, odos baltumu ir šukuosenomis.

Apsilankysime Medičių (Medici) rūmuose Florencijoje ir gražiausių Venecijos kurtizanių buduaruose. 

Stebėsime, kaip kinta žmonių apranga sustiprėjus inkvizicijai, kai net mažiausias kūno lopinėlio atidengimas tampa nepadoriu, smerktinu ir net pavojingu.

Kelionę užbaigsime protestantiškoje Europoje, kur asketizmas, taupumas ir darbštumas tampa didžiausia puošmena, atsiskleidusia tamsaus kostiumo ir baltų apykaklių kontrastu.

15.00 val. muzikos, šokio ir literatūros spektaklis „Šv. Genezijaus trupė pristato Terpsichorę“. Didžioji renesansinė menė, 50 min. 

Senosios muzikos trupė „Camerata dei Folli“ kviečia jus į unikalų spektaklį, kuriame susijungia komedijos elementai ir gili muzikos, šokio bei teatro analizė. Šiame kūrinyje, sekdami savo ankstesniuose spektakliuose išryškėjusiomis commedia dell'arte tradicijomis ir kūrybiniais principais, trupė tyrinėja liuteroniško ir katalikiško pasaulio sąsajas ir atskleidžia, kaip šios dvi kultūros paveikė Europos muzikos sceną.

Spektaklyje skambės išskirtiniai kūriniai iš šokių rinkinio „Terpsichore“, taip pat amžininkų kompozitorių muzika, šokiai bei dainos, leidžiantys pažvelgti į to meto Europos muzikos kultūrą. Atlikėjai susies šią kultūrą su Lietuva, naudodami Vaclovo Agripos tekstus, kurie papildys pasakojimą ir suteiks jam naujų prasmių.

 

16.00 val. istorinio šokio mokymai. Michael Praetorius „Branle de Poictou“. Didžioji renesansinė menė, 45 min. 

„Branle de Poictou“ yra tradicinis prancūzų šokis, priklausantis branlio šokių kategorijai. Šis šokis kilęs iš Puatu, regiono Prancūzijoje, ir yra žinomas dėl savo energingumo ir linksmumo. Vienas pirmųjų šį branlį aprašė Tuano Arbo (Thoinot Arbeau) savo traktate „Orchésographie“ (1589), tačiau jį randame ir Michaelio Pretorijaus muzikiniame šokių rinkiny „Terpsichore“ (1612). Branliai paprastai atliekami grupėse, dažnai poromis, ir pasižymi paprastais, tačiau ritmiškais judesiais.
„Branle de Poictou“ dažnai šokamas didesnėse grupėse, todėl jis yra socialinis šokis, skatinantis šokėjus bendrauti ir bendradarbiauti.
Mokymus ves Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė Jūratė Širvytė bei senojo šokio atlikėjas Edmundas Žička.

 

Nuo 11.00 iki 18.00 val. „Muzikinė puota“ – istorinio šokio spektaklio įrašo peržiūra. Lankytojų vestibiulio auditorija, kas 30 min.

Režisierius – Vytenis Pauliukaitis, atlieka ansamblis „Banchetto musicale“. „Banchetto musicale“ – ansamblis, kuris pirmas Lietuvoje ėmė propaguoti senosios muzikos ir šokio judėjimą. Įkurtas Jūratės Mikiškaitės-Vičienės, jis iki šiol siekia atgaivinti bei pristatyti istorinę muziką, ypač iš Renesanso ir Baroko laikotarpių. Ansamblis dažnai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, rengia įvairius edukacinius projektus. Ansamblio pastangomis buvo surengtas pirmas ir vienas reikšmingiausių Lietuvoje senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“.
Ansamblis prisideda prie kultūrinio paveldo išsaugojimo ir sklaidos, leidžia auditorijai pažinti senąją muziką, jos kontekstą bei istoriją, taip pat skatina muzikos atlikimo tradicijas ir bendradarbiauja su kitais menininkais, ugdydamas kultūrinį gyvenimą šalyje.

Filme matysime ankstyvąją ansamblio kūrybą.