Koncertas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“ nukels į XVII a., kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių giminių Europoje

 
Ansamblio „Canto Fiorito“ nariai Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Andrea Buccarella (vargonėliai, klavesinas) ir ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita) nuolat stebina vis naujais atradimais iš po pasaulį pasklidusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų. Kovo 14 d. 18.00 val. Valdovų rūmuose rengiamame koncerte muzikantai nukels į Renesanso ir Baroko epochų sandūrą, kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje.
 
Tuo metu muzikalumu ypač išsiskyrė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Vaza, kuris dar vaikystėje mokėsi dainuoti ir groti klavesinu, o augdamas tarp jėzuitų muzikantų, atvykusių iš Romos „Collegium Germanicum“, turėjo galimybę susipažinti su Giovannio Pierluigio da Palestrinos, ryškiausio Romos mokyklos atstovo, muzika.
 
Karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Žygimantas Vaza pasamdė šešiolika muzikantų iš Italijos, kuriems vadovavo kompozitorius Annibale Stabile – G. P. Palestrinos mokinys ir popiežiškosios Švč. Mergelės Marijos didžiosios bazilikos kapelmeisteris. Tarp italų muzikantų, tarnavusių Žygimantui Vazai, buvo ir žymūs to meto atlikėjai Tarquinio Merula, Luca Marenzio bei Giovanni Valentini. Žygimantas Vaza, jo dvaras ir muzikantai keletą mėnesių per metus gyveno Vilniuje, tad jų muzikinė veikla skleidėsi ir čia.
 
Žygimanto Vazos sūnus ir įpėdinis Vladislovas paveldėjo tėvo meilę muzikai – tai lėmė, kad Vilniuje pirmosios operos buvo pastatytos anksčiau nei Paryžiuje ar Londone! Vazų karališkoji kapela tapo žinoma visoje Europoje, todėl nemažai italų kompozitorių, tokių kaip Francesco Rognoni, Francesca Caccini, Benedetto Ferrari ir Giovanni Girolamo Kapsbergeris, šiems valdovams skyrė reikšmingus muzikinius kūrinius.
 
Valdovų rūmų muziejuje vykstančiame tarptautiniame Marco Scacchi senosios muzikos festivalyje ansamblis „Canto Fiorito“, atgaivindamas Vazų epochos muziką, parengė koncertą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“. Didžiojoje renesansinėje menėje klausytojai išgirs XVII a. pradžios kompozitorių, kurie dedikavo savo kūrinius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovams ar dirbo jų dvare, kūrinius. Taip „Canto Fiorito“ atskleidžia dar vieną Valdovų rūmuose vykusio gyvenimo puslapį ir supažindina su muziką mėgusių Vazų dinastijos valdovų įtaka Europos muzikos scenoje.
 
Programoje skambės Vladislovui Vazai operą dedikavusios kompozitorės Francescos Caccini „Sirenos daina“ iš operos „Ruggiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“, Vazų dvare dirbusio ir Jonui Karoliui Chodkevičiui rinkinį dedikavusio Giovannio Valentinio „Ti lascio anima mia“, Žygimantui Vazai kūrinių skyrusių G. P. Palestrinos, Francesco Rognonio, Benedetto Ferrario, Tarquinio Merulos ir kitų XVII a. autorių kūriniai.
 
Koncerto klausysis ir per šimtą Vilniuje vykstančios Europos senosios muzikos tinklo REMA narių iš aštuoniolikos šalių.
 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Publikuota: 2025-03-13 11:16 Atnaujinta: 2025-03-13 11:23
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika