Koncertas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“ nukels į XVII a., kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių giminių Europoje

 
Ansamblio „Canto Fiorito“ nariai Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Andrea Buccarella (vargonėliai, klavesinas) ir ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita) nuolat stebina vis naujais atradimais iš po pasaulį pasklidusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų. Kovo 14 d. 18.00 val. Valdovų rūmuose rengiamame koncerte muzikantai nukels į Renesanso ir Baroko epochų sandūrą, kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje.
 
Tuo metu muzikalumu ypač išsiskyrė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Vaza, kuris dar vaikystėje mokėsi dainuoti ir groti klavesinu, o augdamas tarp jėzuitų muzikantų, atvykusių iš Romos „Collegium Germanicum“, turėjo galimybę susipažinti su Giovannio Pierluigio da Palestrinos, ryškiausio Romos mokyklos atstovo, muzika.
 
Karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Žygimantas Vaza pasamdė šešiolika muzikantų iš Italijos, kuriems vadovavo kompozitorius Annibale Stabile – G. P. Palestrinos mokinys ir popiežiškosios Švč. Mergelės Marijos didžiosios bazilikos kapelmeisteris. Tarp italų muzikantų, tarnavusių Žygimantui Vazai, buvo ir žymūs to meto atlikėjai Tarquinio Merula, Luca Marenzio bei Giovanni Valentini. Žygimantas Vaza, jo dvaras ir muzikantai keletą mėnesių per metus gyveno Vilniuje, tad jų muzikinė veikla skleidėsi ir čia.
 
Žygimanto Vazos sūnus ir įpėdinis Vladislovas paveldėjo tėvo meilę muzikai – tai lėmė, kad Vilniuje pirmosios operos buvo pastatytos anksčiau nei Paryžiuje ar Londone! Vazų karališkoji kapela tapo žinoma visoje Europoje, todėl nemažai italų kompozitorių, tokių kaip Francesco Rognoni, Francesca Caccini, Benedetto Ferrari ir Giovanni Girolamo Kapsbergeris, šiems valdovams skyrė reikšmingus muzikinius kūrinius.
 
Valdovų rūmų muziejuje vykstančiame tarptautiniame Marco Scacchi senosios muzikos festivalyje ansamblis „Canto Fiorito“, atgaivindamas Vazų epochos muziką, parengė koncertą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“. Didžiojoje renesansinėje menėje klausytojai išgirs XVII a. pradžios kompozitorių, kurie dedikavo savo kūrinius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovams ar dirbo jų dvare, kūrinius. Taip „Canto Fiorito“ atskleidžia dar vieną Valdovų rūmuose vykusio gyvenimo puslapį ir supažindina su muziką mėgusių Vazų dinastijos valdovų įtaka Europos muzikos scenoje.
 
Programoje skambės Vladislovui Vazai operą dedikavusios kompozitorės Francescos Caccini „Sirenos daina“ iš operos „Ruggiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“, Vazų dvare dirbusio ir Jonui Karoliui Chodkevičiui rinkinį dedikavusio Giovannio Valentinio „Ti lascio anima mia“, Žygimantui Vazai kūrinių skyrusių G. P. Palestrinos, Francesco Rognonio, Benedetto Ferrario, Tarquinio Merulos ir kitų XVII a. autorių kūriniai.
 
Koncerto klausysis ir per šimtą Vilniuje vykstančios Europos senosios muzikos tinklo REMA narių iš aštuoniolikos šalių.
 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kodėl kelis šimtus metų Botičelis vadintas senamadišku

20250307

Valdovų rūmų muziejuje veikiančioje parodoje „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“ eksponuojama kelių žymiausių Renesanso meistrų tapyba, tačiau parodos kuratorius Ignas Račickas sako, kad net ir šių pasaulio genijų kelias iki pripažinimo nebuvo lengvas.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo

20250314

Kovo mėnuo minimas kaip Tarptautinis moterų istorijoje mėnuo, kai prisimenamos ir pagerbiamos moterys, palikusios ryškių pokyčių Lietuvos istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose šį mėnesį paminėsime kelias ypatingas moteris, kurios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbios, įdomios ir žymios asmenybės.
 
Pirmoji ryški Lietuvos moteris, kurią visiems verta prisiminti, yra Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo pirmoji žmona.

Plačiau

Europos senosios muzikos atlikėjai ir specialistai – Vilniuje, Valdovų rūmuose

20250314

Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.

Plačiau

Publikuota: 2025-03-13 11:16 Atnaujinta: 2025-03-13 11:23
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika