Už paramą Valdovų rūmų muziejui dr. Pranui Kizniui įteiktas Vilniaus miesto savivaldybės mecenato ženklas

 
Vilniaus miesto savivaldybės mecenato ženklą meras Valdas Benkunskas įteikė dr. Pranui Kizniui už paramą Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Toks ženklas įteiktas dviem Lietuvos mecenatams – dr. Pranui Kizniui ir UAB „Arimex“ įkūrėjui ir direktoriui Arnui Jurskiui už paramą visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“.
 
Lapkričio 15-ąją, pirmą kartą Lietuvoje oficialiai minint Mecenatystės dieną, Sapiegų rūmuose pagerbti šiųmečiai nacionaliniai, savivaldybių ir bendruomenių mecenatai. Iškilmingame renginyje jiems įteikti mecenatų ženklai.
 
Teikiant apdovanojimą dr. P. Kiznis teigė manantis, kad jo pasirinkta veikla – istorinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų kolekcijų atkūrimas – yra prasminga. „Daugelio dalykų lankytojas gal nė nepastebi, bet pasąmonėje išlikę vaizdai žmones veikia ir vėliau, – sakė mecenatas. – Linkiu, kad žmonės gyventų grožiu ir gėriu, juo dalytųsi su aplinkiniais. Tai yra begalinis procesas, bet tokia jau kultūros misija šiame audringame pasaulyje.“
 
Pasak mecenato, tikrąjį jo pastangų poveikį bus galima matuoti tik po dešimties ar net dvidešimties metų. „Kultūros pasaulyje viskas vyksta lėtai, ir suprantu, jog reikia daug laiko, kad kultūros generuojami pokyčiai pasimatytų visuomenėje, kad žmonės giliau suvoktų savo europinę tapatybę, ryšį su sava istorija ir kultūros paveldu. Čia ne tas pats, kaip pagaminti kokį saldainį ar kitą greito vartojimo prekę. Kultūros galios, jos poveikio ir naudos neišmatuosi eurais“, – tvirtino dr. P. Kiznis.
 
Pagerbiant mecenatus kultūros ministras S. Kairys teigė visų Lietuvos žmonių vardu dėkojantis ne tik už gerą širdį ir kilnias idėjas. „Labiausiai kiekvienam dėkoju už tai, kad prisiimate atsakomybę ne tik už savo gyvenimą, bet ir už savo šalį. Tai – didelės asmeninės ir pilietinės brandos ženklas. Ir šiais neramiais laikais būdamas čia ir matydamas jus esu visiškai ramus. Žinau, kad laisvė, demokratija, žmogaus teisės, istorinė atmintis visada išliks Lietuvos pamatai. Nes mes visi už juos prisiimame atsakomybę“, – sveikindamas Mecenatystės dienos proga ir dėkodamas mecenatams kalbėjo Simonas Kairys.
 
S. Kairys nacionalinio mecenato ženklą, įgaliotas Ministrės Pirmininkės vardu, įteikė UAB „Tesonet Global“ įkūrėjams Tomui Okmanui ir Eimantui Sabaliauskui už paramą viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“ (organizacijos parama Ukrainai pripažinta mecenuojamuoju projektu).
 
Šiemet pirmą kartą skiriamus bendruomenės mecenatų ženklus švietimo, mokslo ir sporto viceministras dr. Justas Nugaras įteikė UAB „ACME grupei“ ir Juozapavičių šeimai (UAB „AIM investicija“) už paramą paramos fondui Vilniaus universiteto fondas.
 
Mecenatų vardai Lietuvoje suteikiami nuo 2018 m. Pagal Mecenavimo įstatymo nuostatas nacionalinio mecenato vardas skiriamas tam, kas per metus mecenuojamam projektui suteikė paramos už ne mažiau kaip 1 mln. eurų. Savivaldybės mecenato vardas skiriamas tam, kas skyrė ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, jei savivaldybėje gyvena iki 25 tūkst. gyventojų, o didesnėse savivaldybėse ar savivaldybėse, kurios teritorijoje yra kurorto statusą turinti gyvenamoji vietovė, – daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Bendruomenės mecenato vardas suteikiamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio bendra paramos suma mecenuojamam projektui per vienus metus yra ne mažesnė kaip 50 tūkst. eurų.
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Europos senosios muzikos atlikėjai ir specialistai – Vilniuje, Valdovų rūmuose

20250314

Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona Vytautienė

20250314

Kovo mėnuo minimas kaip Tarptautinis moterų istorijoje mėnuo, kai prisimenamos ir pagerbiamos moterys, palikusios ryškių pokyčių Lietuvos istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose šį mėnesį paminėsime kelias ypatingas moteris, kurios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbios, įdomios ir žymios asmenybės.
 
Pirmoji ryški Lietuvos moteris, kurią visiems verta prisiminti, yra Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo pirmoji žmona.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca

20250318

XVI a. valdovė Bona Sforca turėjo nemažai titulų – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Bario ir Rosano kunigaikštytės. Bona buvo aktyvi politinio gyvenimo dalyvė ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Tai viena žinomiausių, labiausiai legendomis apipintų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovių.

Plačiau

Koncertas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“ nukels į XVII a., kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių giminių Europoje

20250313

Ansamblio „Canto Fiorito“ nariai Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Andrea Buccarella (vargonėliai, klavesinas) ir ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita) nuolat stebina vis naujais atradimais iš po pasaulį pasklidusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų. Šįkart Valdovų rūmuose rengiamame koncerte muzikantai nukels į Renesanso ir Baroko epochų sandūrą, kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje.
 

Plačiau

Publikuota: 2024-11-18 10:56 Atnaujinta: 2024-11-18 15:38
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika