Publikuota 20240506
Dvarų istorijos tyrimai kasmet suteikia naujų žinių apie Vakarų Europos tapybos šedevrus, buvusius Lietuvos aristokratų kolekcijose. Valdovų rūmų muziejus rengia specialistų diskusiją, kurioje dailėtyrininkai, kultūros istorijos tyrėjai pasidalys naujausiais atradimais.
Vertingų meno kūrinių buvo sukaupę ne tik kunigaikščiai Radvilos, Masalskiai, Sapiegos, grafai Tiškevičiai, Pacai, bet ir Tyzenhauzai, Gavronskiai, Daugėlos bei kitų giminių atstovai. Yra žinoma, kad Juozapo Antano Kosakovskio (1772–1842) surinktoje tapybos, grafikos ir skulptūros darbų kolekcijoje buvo Rembranto (Rembrandt), Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens), Antonio van Deiko (Anthonis van Dyck), Johano Baptisto Lampio (Johann Baptist Lampi) ir kitų garsių autorių kūrinių.
Pavyzdžiui, vieno iš 1831 m. sukilimo vadų Liudviko Mykolo Paco (1778–1835) meno kolekcijos pagrindą sudarė senoji Nyderlandų ir italų dailė – Piterio Breigelio (Pieter Bruegel), Rembranto, Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci), Rafaelio (Raffaello), Agostino Karačio (Agostino Carracci), Ticiano (Tiziano), Karlo Dolčio (Carlo Dolci) ir daugybė kitų dailininkų darbų. Pastovių dvare įkurtoje Konstantino Tyzenhauzo (1786–1853) paveikslų galerijoje buvo Leonardui da Vinčiui, Peteriui Pauliui Rubensui, Piteriui Breigeliui priskiriamų drobių.
Deja, ne visi šie kūriniai pasiekė mūsų laikus. Kur jie yra šiandien, koks šių kūrinių likimas, pokalbyje-diskusijoje pristatys tyrėjai dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė (Vilniaus dailės akademija, Vilniaus paveikslų galerija), Dalia Tarandaitė (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus), dr. Rima Valinčiūtė-Varnė (Vytauto Didžiojo universitetas), doc. dr. Aušra Vasiliauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas). Susitikimą moderuos dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Valdovų rūmų muziejus).
Kas skatino didikų šeimų atstovus kaupti meno kolekcijas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Kokį kultūrinį kraštovaizdį atskleidžia didikų Oginskių, Pliaterių, Tiškevičių, Tyzenhauzų ar kitų dvarų kolekcijų tyrimai? Kokios įtakos kolekcionuojant aristokratams turėjo valdovo dvaras? Koks buvo kolekcininkų išsilavinimas? Tai temos, apie kurias atskleidžiama vis daugiau duomenų. Vis daugiau žinoma ir apie meno kolekcijų likimą – kas dingo be žinios, o kas išsaugota, kur yra šiandien, kam priklauso – privatiems kolekcininkams ar valstybinėms institucijoms užsienyje.
„Per kelis okupacijų šimtmečius didžioji dalis mūsų paveldo vertybių buvo išgrobtos, išplėštos. Todėl šiandien muziejininkams, menotyrininkams atkurti turėtų meno vertybių sąrašus ar nustatyti konkretaus meno kūrinio buvimo vietą – didžiulis, sunkus uždavinys. Didelė dalis kolekcijų yra negrįžtamai dingusi, bet rekonstruodami praeitį matome, kad neatsilikome nuo Vakarų Europos“, – teigia diskusijos moderatorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Pasak moderatorės, gerai, jeigu meno kūriniai yra atsidūrę, pavyzdžiui, Lenkijos muziejuose, – tada galime bent trumpam parodose atkurti, parodyti šiuos kūrinius ir Lietuvos žmonėms. „Bet, deja, dalis mūsų vertybių yra nugulusios Rusijoje... Esame susidūrę su tokiais atvejais, kai net įrašai apie tuos meno kūrinius yra išbraukiami iš kartotekų – tai per okupaciją išvežtos, išgrobtos vertybės“, – tvirtina dr. R. Šmigelskytė-Stukienė.
Pokalbis-diskusija „Vakarų Europos tapybos kolekcijos Lietuvos dvaruose“ Valdovų rūmų muziejuje vyks 2024 m. gegužės 9 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.
Po renginio klausytojai bus pakviesti pratęsti apmąstymus jau individualiai, parodos „Renesanso šedevras iš Vavelio. Džovanio Belinio „Dievo Motina su Kūdikiu“ erdvėje.
