
Publikuota 20231222
Keturias ukrainiečių šeimas, kurioms Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai suteikė laikiną prieglobstį ir pagalbą, muziejaus bendruomenė pasveikino su artėjančiomis šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais bei perdavė dovanėles.
Iš agresorių naikinamo Mariupolio pabėgusios keturios ukrainiečių šeimos – seneliai, tėvai ir vaikai – viltingai laukia Ukrainos pergalės, dėkoja Lietuvai ir nedidelei Valdovų rūmų muziejaus bendruomenei, priėmusiai seses ir brolius ukrainiečius po savo stogu, globojančiai ir palaikančiai be namų likusias ir savo artimuosius praradusias ukrainiečių šeimas. Dauguma jų iki karo dirbo herojiškai gintoje „Azovstalio“ gamykloje. Buvusių darbuotojų teigimu, šiandien maskoliai iš šios teritorijos laivais gabena tūkstančius tonų metalo ir jo laužo. Nežinia, į kokį miestą teks grįžti, bet ukrainiečiai labai tikisi, kad ateis diena, kai jie susigrąžins savo gyvenimus, ramybę ir taiką.
Valdovų rūmų muziejus ukrainiečių šeimas priglaudė savo padalinyje ‒ Naujuosiuose rūmuose Kražių g. (buvusio Lietuvos istorijos instituto patalpose). Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė, prasidėjus karui Ukrainoje, sutvarkė kelias patalpas ir priėmė gyventi bėgančias nuo karo ukrainiečių šeimas. Viena jų – Irina su dviem mažamečiais vaikais – šiandien persikėlė gyventi į Vilniaus savivaldybės suteiktą socialinį būstą, tačiau palaiko artimą ryšį su muziejaus bendruomene. Ši jauna moteris per karą neteko vyro – jis žuvo gindamas „Azovstalio gamyklą“... Į Lietuvą išvažiavo tik tada, kai užpuolikai jaunajai našlei atidavė vyro kūną ir ji savo dviejų vaikų tėvą galėjo palaidoti.
Pakvietę muziejininkus prie šventinio stalo, ukrainiečiai pavaišino Mariupolio medaus tortu. Pasak vyriausios ukrainietės Lenos, kiekvienas regionas Ukrainoje kepa vis kitokį medaus tortą. Mariupolietiškas – su džiovintomis slyvomis, abrikosais, razinomis, graikiniais riešutais, o į tešlą nededama kvapiųjų gvazdikėlių.
Visų darbuotojų vardu ukrainiečius jų kalba pasveikino Valdovų rūmų muziejaus vadovas Vydas Dolinskas. Jis palinkėjo pergalės ir taikaus dangaus virš Mariupolio: „Nuoširdžiai dėkoju jums už tai, kad jūsų artimieji tęsia kovą ne tik už Ukrainos, bet ir už mūsų laisvę, mūsų rūpestis jumis – tai tik maža dalelė to dėkingumo, kurį jaučiame. Linkime košmaro pabaigos ir laisvo Mariupolio, laisvos ir stiprios Ukrainos.“ Ukrainiečiai į tai lietuviškai atsakė: „Tegu šie žodžiai – Dievui į ausį.“