Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje pristatoma stendinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“

Gruodžio 1 d. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje pristatyta iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkeliavusi stendinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“, kuri buvo skirta Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui.
 
2010 metų liepos 15 dieną minint didžiausio Viduramžių Europos mūšio 600 metų sukaktį, tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ buvo vienas paskutinių ir ryškiausių 2010 metų jubiliejiniųrenginių Lietuvoje akcentų. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai stendinėje parodoje Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje pristato tik dalį tarptautinės parodos stendų – iš viso 29 gausiai iliustruotus stendus, kuriuose apžvelgiamos istorinės kautynės, nulėmusios Lietuvos, Lenkijos bei viso šio Europos regiono likimą, Lietuvos ir Lenkijos sąjungos detalės, pergalės ženklai ir jų fiksavimas įvairiomis formomis nuo XV a. iki šių dienų, taip pat Žalgirio herojų istorinis įvaizdis istoriografinėje tradicijoje, literatūroje, dailėje.
 
Parodos atidarymo metu Valdovų rūmų muziejaus Kultūros istorijos tyrimų skyriaus vyresnysis kultūros istorikas dr. Paulius Bugys perskaitė pranešimą „XV a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių ginkluotė. Kuoka, kailis ir 30 kilogramų kalavijas?“. Parodą pristatė Valdovų rūmų muziejaus projektų vadovė Gintarė Tadarovska. 
 
Paroda bus eksponuojama iki 2024 m. liepos 15 d. Apžiūrėti parodą gali visi norintys Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos darbo metu (I. Kanto g. 7, Klaipėda).
 
 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2023-12-05 13:42 Atnaujinta: 2023-12-05 13:52
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika