Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas Lietuvos bičiulis, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius Andrzejus Betlejus

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių vadovą prof. habil. dr. Andrzejų Tadeuszą Betlejų. Už mokslinę, pedagoginę ir muziejinę veiklą, neįkainojamą indėlį į bendrą lietuvių ir lenkų tautų kultūrą jam įteiktas garbingas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
 
Prezidento dekretu apdovanotas A. Betlejus – Valdovų rūmų muziejaus bičiulis. Jo meilė Lietuvai ir kolegiškos nuostatos lėmė, kad Lietuvoje išvydome apie 50 parodų, kurioms A. Betlejaus vadovaujamos muziejinės institucijos skolino eksponatus. Viena įspūdingiausių parodų – iš Vavelio karališkosios pilies atkeliavę Žygimanto Augusto gobelenai. Tokios apimties kolekcija iki šiol dar niekada nebuvo išvežta iš Krokuvos, to daryti neketinama ir ateityje. Vavelio karališkosios pilies direktoriaus A. Betlejaus iniciatyva Valdovų rūmų muziejuje surengta paroda yra viena brangiausių Lietuvos muziejininkystės istorijoje lituanistinių vertybių ekspozicijų, kurioje – net 37 gobelenai iš visų Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto kolekcijos serijų. Vilniui, mininčiam savo 700 metų sukaktį, ši gobelenų paroda yra ypač reikšminga, nes būtent reziduodamas Lietuvos sostinėje Žygimantas Augustas ir užsakė didesnę gobelenų dalį, o pati kolekcija puikiai atspindi Vilniaus klestėjimo aukso amžių, tuomečius sostinės ryšius su ryškiausiais Europos kultūros ir meno centrais.
 
Lenkijos muziejininkas, mokslininkas A. Betlejus 2019–2020 m. inicijavo ir didelį tarptautinį parodinį projektą, skirtą Lietuvos paveldui aktualaus dailininko Simono Čechavičiaus kūrybai. Projekte dalyvavo Lenkija, Lietuva, Ukraina, Italija. Paroda buvo surengta Krokuvoje, išleistas solidus, informatyvus ir objektyvus katalogas.
 
2022 m. prof. A. Betlejus inicijavo ypač reikšmingos istorinės relikvijos – vaikiškų Žygimanto Augusto šarvų – parodą Valdovų rūmų muziejuje. Vos prieš metus iš Vengrijos gautas ypatingas eksponatas, kelis mėnesius rodytas Vavelio pilyje, vėliau restauruotas, iškart atkeliavo į Vilnių. Žygimantas Augustas savo brangenybių ir šarvų rinkinį XVI a. viduryje kaip tik ir saugojo Vilniaus rūmuose, tad tokia paroda tapo tam tikros istorinės tiesos sugrąžinimu, Vilniaus rezidencijos istorinės reikšmės priminimo ženklu, Vilniaus klestėjimo amžiaus simboliu.
 
Mokslinėje, dėstytojo bei muziejininko veikloje A. Betlejus visada pasižymėjo ypatingu dėmesiu Lietuvos istorijai ir paveldui, jo teiginiai ir išvados – istoriškai korektiški ir objektyvūs, o visoje Europoje žinomi ir vertinami veikalai svariai prisideda prie Lietuvos ir jos istorinio paveldo populiarinimo.
 
2022–2023 m. prof. A. Betlejus koordinavo Pietų Lenkijos ir dalies Lietuvos muziejinių institucijų pagalbą Vakarų Ukrainos muziejams ir muziejininkams, o 2024 m. kartu su Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos direktoriumi Tarasu Voznyaku pradėjo organizuoti naują Ukrainoje esančio paveldo apsaugojimo nuo potencialios karo grėsmės akciją, kurioje kaip partneris pakviestas dalyvauti ir Valdovų rūmų muziejus. Projekto tikslas – surengti didelę tarptautinę parodą, skirtą istorinėms Pidhircių rezidencijos meno ir kitoms kolekcijoms. Parodą planuojama rengti Krokuvoje, Vilniuje, o pasibaigus karui – ir Lvive arba Pidhirciuose, kur XVII  a. pradžioje yra dirbę ir Valdovų rūmus Vilniuje rekonstravę italų Baroko meistrai, o rūmus vėliau valdžiusios ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – kunigaikščiai Radvilos ir Sanguškos.
 
Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė sveikina A. Betlejų ir dėkoja už įgyvendintus projektus bei planuojamus ateities darbus!

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Mums svarbi Jūsų nuomonė!

20241128

Kviečiame dalyvauti Valdovų rūmų muziejaus lankytojų apklausoje ir padėti mums ištaisyti trūkumus, jei tokių pastebite.

Plačiau

Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: tarp lojalumo ir (ne)paklusnumo“

20241126

Minint 1794 m. sukilimo Abiejų Tautų Respublikoje 230-ąsias metines siekiama nauju žvilgsniu pažvelgti į pilietinį pasipriešinimą bei aptarti, kaip aštuonioliktojo šimtmečio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė suvokė lojalumą, pavaldumą ir (ne)paklusnumą. Konferencijos dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pristatys naujausius pilietinio nepaklusnumo, individo laisvės ir visuomeninės tvarkos problemų tyrimus, aptars, kiek gilus buvo luominis, tarnybinis, profesinis, religinis, šeiminis paklusnumas ir kokias raiškos formas įgavo ar įgaudavo priešinimasis valdovo (pono, darbdavio, užsakovo ir kt.) valdžiai bei valiai.

Plačiau

Naujausi istorijos tyrimai apie Tadą Kosciušką. Skiriama 230-osioms sukilimo metinėms

20241204

Šiemet sukanka 230 metų nuo Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimo prieš antrąjį Respublikos padalijimą, Rusijos bei Prūsijos intervenciją bei 1793 m. Gardino seimo nutarimus (1794 m.). Ta proga Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos istorikai pristatys naujausius tyrimus apie vieną iš sukilimo vadovų, Tadą Kosciušką, aptars visuomenės teisės sukilti ir priešintis problemą.

Plačiau

Publikuota: 2023-07-06 17:28 Atnaujinta: 2023-07-06 17:35
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika