Valdovų rūmų muziejaus krikštatėvis Romualdas Budrys: „čia – vertingiausia Lenkijos istorinė, karališkoji kolekcija“

Dailėtyrininkas, Lietuvos muziejininkystės patriarchas, daugelio šiandien veikiančių Lietuvos muziejų kūrėjas ir globėjas, sugrąžinęs į Lietuvą daug lituanistinių kolekcijų ir europinių vertybių, ilgametis Lietuvos dailės muziejaus direktorius ir Valdovų rūmų muziejaus krikštatėvis bei muziejaus Tarybos garbės narys Romualdas Budrys užsuko susipažinti su įspūdingomis šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikiančiomis parodomis: „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi radiniai“, „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“, „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“.
 
Pasak R. Budrio, „neįtikėtina, kad vis dar randame kuo papildyti Lietuvos istoriją, o parodoje eksponuojami archeologiniai radiniai atskleidžia prabangų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir jų aplinkos didikų gyvenimą jau XIII amžiuje“. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus emeritas R. Budrys apžiūrėjo ir paskutinę savaitę veikiančią Europos tapybos šedevrų iš Lvivo parodą. Muziejininkas prisiminė ne kartą šiuos paveikslus matęs Lvive, diskutavęs apie juos su bičiuliu, tuomečiu Lvivo nacionalinės dailės galerijos vadovu Borysu Voznyckiu, nuo sunaikinimo išgelbėjusiu tūkstančius meno kūrinių Ukrainoje.
 
Aplankęs dar vieną, iš Lenkijos, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies, atvežtą Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos parodą, R. Budrys šyptelėjo: „Nieko geresnio iš Lenkijos nebeatsivešite, nes čia – vertingiausia Lenkijos istorinė, karališkoji kolekcija.“ Po parodų emeritas užsuko pasidairyti po atkurtą Renesansinį sodelį, kur auga ir prieš penkis šimtus metų Lietuvoje sodinti augalai. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2023-05-22 18:06 Atnaujinta: 2023-05-22 19:00
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika