Po pandemijos sąstingio Lenkijos ir Lietuvos muziejai ieško, kaip į lankytojų kasdienybę sugrąžinti kultūrą

Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai atnaujino ilgalaikio strateginio bendradarbiavimo sutartį. Pasak vienos svarbiausių Lenkijos kultūros įstaigų vadovų prof. Voicecho Falkovskio (Wojciech Fałkowski), „visame pasaulyje po pandemijos kultūros poreikis pastebimai sumažėjo, todėl muziejai turi ieškoti naujų formų, kitaip prabilti į lankytojus, kad vėl pasiektų jų širdis“.

Varšuvos karališkoji pilis ir Valdovų rūmų muziejus atnaujino susitarimą, kuriuo bus skatinami bendri moksliniai tyrimai, konsultacijos, rengiami seminarai ir mokslinės konferencijos, paskaitų ciklai. Numatyta toliau tęsti aktyvią švietėjišką veiklą, rengti bendrus mokymus Lietuvos ir Lenkijos muziejininkams. Numatytas ir bendradarbiavimas muziejinių vertybių restauravimo srityje. Muziejų lankytojams ypač svarbi muziejų bendradarbiavimo sritis – tai bendrų tarptautinių parodų rengimas. Muziejai planuoja rengti turiningas temines parodas, skatinančias pažinti bendrą istoriją ir paveldą, kad lankytojai plėstų akiratį ir kartu turėtų galimybę grožėtis unikaliomis, išsaugotomis meno vertybėmis, kitomis istorinėmis relikvijomis. Taip pat sutarta, kad platinant kultūrinio turizmo informaciją, kiekviename iš muziejų bus perteikiamos ir žinios, susijusios su kita sutarties šalimi.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, „Varšuvos karališkoji pilis ir Vavelio karališkoji pilis Krokuvoje, yra pirmieji ir svarbiausi, strateginiai Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų partneriai – būtent jiems talkinant mūsų muziejus greitai tapo žinomas Europoje kaip patikimas ir kompetentingas partneris. O pradėjome nuo konsultacijų atkuriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, vėliau atsirado pirmosios parodos, tarptautinės konferencijos, lenkai labai padėjo rengiant ekspozicijas, vystant edukacinę veiklą. Per pandemiją tie ryšiai negalėjo būti itin intensyvūs, nors buvo surengta didelė bendra paroda, skirta 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Abipusių garantijų įstatymo sukakčiai. Varšuvos karališkoji pilis pasiūlė atnaujinti specialistų mainų programą, planuoti naujas parodas ir renginius. Turime ir labai konkrečių planų, juos Valdovų rūmų muziejaus lankytojai sužinos jau greitai“.

Valdovų rūmų muziejus nuo 2009 m. yra kultūros paveldo institucijų tarptautinių tinklų narys – Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM), nuo 2010 m. – Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijos, o nuo 2019 m. – Europos senosios muzikos tinklo (REMA) narys. Profesiniai ryšiai užmegzti su daugiau nei 200 Europos ir pasaulio šalių valdovų bei didikų istorinių rezidencijų, istorijos ir kultūros paveldą puoselėjančių muziejų, kitų institucijų, nuolat bendradarbiaujama su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis užsienyje ir kitų valstybių atstovybėmis Lietuvoje.

Bendradarbiaudamas su istorinėje Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų erdvėje veikiančiais muziejais, Valdovų rūmų muziejus Lietuvos lankytojams siekia pristatyti lituanistinį paveldą ir europinį jo raiškos kontekstą. Valdovų rūmų muziejaus partneriai, įvairių šalių kultūrininkai ir mokslininkai jau įvertino, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir paveldas yra dar nepakankamai pažįstami, kiekviena paroda ar konferencija Vilniuje atveria vis naujus kontekstus, tad kartu atskleidžiama viso Europos regiono praeitis. Istorinės patirties pažinimas, civilizacinės Vidurio ir Rytų Europos regiono bendrystės suvokimas, adekvačių išvadų formulavimas itin aktualus šiandien, vykstant barbariškai Maskvos agresijai Ukrainoje, istoriškai glaudžiai susijusioje su Lietuvos ir Lenkijos istorija.

Valdovų rūmų muziejaus informacija

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2022-05-26 11:40 Atnaujinta: 2022-05-26 11:45
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika