Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamos vėlyvojo Baroko skulptūros į Lvivą, Ukrainą, kol kas negrįš. Paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“ pratęsta iki gegužės 29 dienos, sekmadienio.
Lankytojai gali įsigyti ir parengtą parodos katalogą. Jis išleistas trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir ukrainiečių. Pasak parodos atvežimą iš Ukrainos inicijavusio Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, išraiškingiausias parodos akcentas – Švč. Dievo Motinos Sopulingosios figūra. Nepakeliamo skausmo ir nežmoniškos kančios paženklintas Marijos veidas su skruostu srūvančiomis ašaromis tarsi atspindi šiandieninės Ukrainos širdgėlą, tampa barbarų ordos kankinamos ir kenčiančios Ukrainos personifikacija.
Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose pratęsta savaitei. Pagal ankstesnį planą ji turėjo baigtis šį sekmadienį, gegužės 22 dieną. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, nutarta 20 vertingų medinių paauksuotų skulptūrų, sukurtų XVIII a., kol kas negrąžinti Lvivo nacionalinei Boryso Voznyckio dailės galerijai. Birželį skulptūros bus pervežtos į Rundalės rūmų muziejų Latvijoje ir ten eksponuojamos iki rudens. Galimybe rudenį pratęsti parodos kelionę domisi Vokietijos Dresdeno valstybinių meno rinkinių kuratoriai.
Valdovų rūmų muziejaus atstovai kiekvieną savaitę bendrauja su Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos darbuotojais. Tariamasi, kada skulptūras, į Lietuvą atvežtas likus dviem savaitėms iki karo, jau bus saugu grąžinti į Ukrainą.
Šią parodą Vilniuje aplankė daugiau kaip 21 tūkst. žmonių. Beveik 200 būsimųjų dailininkų ar tiesiog mėgstančiųjų piešti dalyvavo meno užsiėmimuose „Jausmų šešėliai“ ir parodoje su kuratoriumi piešė išsirinktas skulptūras. Dar per 700 žmonių atėjo į specialiai šiai parodai surengtus renginius (paskaitas, koncertus, edukacinius užsiėmimus).
Lvivo regione kurtos skulptūros išsiskiria Europos kontekste: figūros yra netaisyklingų proporcijų, kad paliktų didesnį įspūdį, perteiktų dramatizmą, drabužių klostės iš medžio kuriamos taip, kad paviršius panėšėtų į metalo liejinį. Kiekvieno piršto sąnarys, kraujagyslė ar net blakstienos XVIII a. Vakarų Ukrainos skulptorių cechuose buvo vaizduojami labai tikroviškai, nors skulptūra puošdavo, sakykime, 30-ies metrų aukščio altorių, kur žmogaus akys taip detaliai neįžvelgdavo. Anuomet laikytasi nuomonės, kad visi meno kūriniai pirmiausia yra skiriami Dievui.
Ryškiausias ekspozicijoje pristatomas Baroko epochos skulptorius, kūręs Ukrainoje, yra Johanas Georgas Pinzelis (Johann Georg Pinsel, apie 1720?–1761?). Jo kūryba laikoma Lvivo regiono vėlyvojo Baroko skulptūros viršūne, tačiau šio menininko asmenybę gaubia paslaptys, kurias bando įminti istorikai ir menotyrininkai.
Pasak parodos kuratorės Gintarės Tadarovskos, vėlyvojo Baroko skulptūros iš Lvivo tarsi papildo ir Vilniaus istoriją, praplečia jo, kaip vėlyvojo Baroko architektūros miesto, įspūdį.
Paroda Vilniuje – simboliška ir nūdienos įvykių akivaizdoje. Sovietmečiu Vakarų Ukrainoje daugelis katalikų ir kitų šventovių buvo uždarytos, o atsikėlę gyventi naujakuriai iš Rusijos skulptūras naudojo kaip kurą. Pasak dailės istoriko prof. Jano K. Ostrovskio (Jan K. Ostrowski; Lenkijos mokslų ir menų akademija Krokuvoje), tai, kas buvo išsaugota ir rodoma parodoje, yra kelių ukrainiečių muziejininkų ir kitų kultūrininkų veiklos nuopelnas. Viena iš labiausiai Ukrainos paveldu besirūpinusių asmenybių – ilgametis Lvivo nacionalinės dailės galerijos vadovas Borysas Voznyckis (Borys Voznytsky, Woźnicki, 1929–2012), legendinis Lvivo muziejininkas. Tačiau skaičiuojama, kad yra išlikę tik apie 30 proc. meno vertybių, kurios puošė Vakarų Ukrainą iki sovietų okupacijos.
