Valdovų rūmų muziejus ukrainiečiams primena namus

Ukrainiečiai išsiskiria iš kitų lankytojų

Muziejininkai pastebi, kad į Lietuvą iš karo niokojamos Ukrainos atvykę pabėgėliai išsiskiria aukšta kultūra, aktyviai domisi Lietuvos gyvenimu. Pavyzdžiui, kovo mėnesį Valdovų rūmų muziejų ukrainiečiai aplankė beveik du tūkstančius kartų. Balandį šis srautas pastebimai didėja – ukrainiečių šeimoms šeštadieniais pradėti rengti ir nemokami edukaciniai užsiėmimai.

„Galvojome, kad užtruks, kol nuo karo pabėgę žmonės nurims, įsikurs Vilniuje, tačiau jau pirmosiomis dienomis jie patys rado kelią pas mus. Žinoma, tarp lankytojų – daugiausia mamos su vaikais, dažnai dar ir su seneliais“, – sako Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Lirija Steponavičienė. Pasak jos, ukrainiečiai nemažai žino apie mūsų bendrą istoriją, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ilgėliau stabteli prie vaizdingo žemėlapio maketo Archeologijos ekspozicijoje. Jame – ir dalis šiandieninės Ukrainos žemių. „Nejauku, kai rodo pirštu į istorines vietoves, iš kurių jie kilę ar gyveno iki karo, nes prieš akis iškyla medijose matyti vaizdai, kaip tos vietos atrodo šiandien, nusiaubtos orkų“, – pastebi L. Steponavičienė. Ji teigia, kad muziejuje ukrainiečiai bent trumpam užmiršta karą, patiria gerų emocijų: „Stengiamės nekalbėti apie įvykius Ukrainoje, sąmoningai pasirinkome pasakoti ir diskutuoti apie mūsų bendrą istoriją, gyvenimą bendroje valstybėje.“

„Nuo balandžio kiekvieną šeštadienį, išskyrus šį prieš Velykas, rengiame ir nemokamus edukacinius užsiėmimus“, – vardija L. Steponavičienė. Šie užsiėmimai organizuojami kartu su „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ savanoriais – ukrainiečių šeimos, atvykusios į Šiuolaikinio meno centrą, gali rinktis iš siūlomų daugelio veiklų. Jau pasibaigus pirmajam šeštadieniui ukrainiečiai išreiškė norą vėl ateiti kitą savaitgalį. Kūrėme su jais valdovo karūnos modelį, skydelius su Gediminaičių stulpais, kurie tamsoje šviečia. Kaip sakė mamos, ukrainiečiams labai patinka Gediminaičių stulpai, nes primena ukrainietišką istorinį trišakį. Vis dažniau ukrainiečių vaikų galima sutikti ir tarp šiokiadieniais į edukacinius užsiėmimus atvykstančių Lietuvos mokinių su mokytojais. Ukrainiečių vaikams apsilankymas ir veiklos pas mus – nemokamos.

Valdovų rūmų muziejus – didžiulis. Per vieną kartą su mažamečiais vaikais ar pradinukais sunku viską apžiūrėti. Neseniai atidaryta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) vaikiškų šarvų paroda, lankytojai iš Ukrainos net po kelis kartus ateina į Atkurtų istorinių interjerų ekspoziciją.

Jautri iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos atvežta Ukrainos Baroko skulptūros paroda. Vyrą fronte palikusi Olena pasakoja, kad įsikūrusi Vilniuje pirmiausia atėjo į šią parodą. „Prieš keletą metų buvau Lvive, muziejuje, kur eksponuojami Johano Georgo Pinzelio darbai. Atėjau čia, pamačiau skulptūras, jų aprašus ukrainiečių kalba ir pradėjau raudoti. Lyg būčiau Ukrainoje“, – sako lankytoja.

Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje atidaryta paroda, kurioje eksponuojami pasaulyje itin reti ankstyvieji Ukrainos valstybės ordinai. Žurnalistas, faleristikos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas šiuos XX a. pradžios Ukrainos valstybės apdovanojimus paskolino parodai, kad kiekvienas lankytojas galėtų susipažinti su modernios Ukrainos valstybės nepriklausomybės pradžia, kurią šiandien siekia paneigti ir sunaikinti Rusija.

Ukrainiečiams muziejuje rengiamos nemokamos ekskursijos, galima naudotis audiogidu anglų ar rusų kalbomis, taip pat – žiūrėti vaikų pamėgtą virtualų pasakojimą su 3D akiniais apie Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos istoriją.

Visą festivalį paskyrė Ukrainai

Karas Ukrainoje pakeitė kovo mėnesį vykusio tarptautinio Marco Scacchi senosios muzikos festivalio organizatorių planus. Matant Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, šalį, kurioje Valdovų rūmų muziejus turi daug bičiulių, buvo nuspręsta, kad festivalio koncertai bus nemokami. Pasak festivalio vadovo Vytauto Gailevičiaus, festivalio atidarymo vakaro lėšos už bilietus buvo skirtos koncerto partnerei – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, o likusiais vakarais apie pusantro tūkstančio klausytojų buvo kviečiami bilieto kainą aukoti Ukrainos laisvės kovotojams padedančioms organizacijoms.

Vėliau senosios muzikos atlikėjai sujungė jėgas ir parengė dar vieną labdaros koncertą – surinkti ir Ukrainai padedančioms organizacijoms perduoti du tūkstančiai eurų.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Europos senosios muzikos atlikėjai ir specialistai – Vilniuje, Valdovų rūmuose

20250314

Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.

Plačiau

Koncertas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“ nukels į XVII a., kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių giminių Europoje

20250313

Ansamblio „Canto Fiorito“ nariai Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Andrea Buccarella (vargonėliai, klavesinas) ir ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita) nuolat stebina vis naujais atradimais iš po pasaulį pasklidusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų. Šįkart Valdovų rūmuose rengiamame koncerte muzikantai nukels į Renesanso ir Baroko epochų sandūrą, kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje.
 

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca

20250318

XVI a. valdovė Bona Sforca turėjo nemažai titulų – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Bario ir Rosano kunigaikštytės. Bona buvo aktyvi politinio gyvenimo dalyvė ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Tai viena žinomiausių, labiausiai legendomis apipintų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovių.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona Vytautienė

20250314

Kovo mėnuo minimas kaip Tarptautinis moterų istorijoje mėnuo, kai prisimenamos ir pagerbiamos moterys, palikusios ryškių pokyčių Lietuvos istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose šį mėnesį paminėsime kelias ypatingas moteris, kurios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbios, įdomios ir žymios asmenybės.
 
Pirmoji ryški Lietuvos moteris, kurią visiems verta prisiminti, yra Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo pirmoji žmona.

Plačiau

Publikuota: 2022-04-15 16:36 Atnaujinta: 2022-04-19 11:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika