2021 m. rugsėjo 17 d. Lietuva neteko talentingo, darbštaus inžinieriaus statybininko, sumanaus didžiausių Lietuvos objektų statybų organizatoriaus Algirdo Vapšio. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendruomenė reiškia nuoširdžiausią užuojautą Algirdo Vapšio artimiesiems, kolegoms, bičiuliams bei liūdi netekusi ištikimo Bičiulio, tvirto Bendražygio ir iškilaus Rėmėjo.
Zarasų rajone, Salake, 1933 m. gimęs A. Vapšys prisistatydavo tiesiog inžinieriumi. Labai didžiavosi savo profesija, laikė ją itin svarbia, formuojančia Lietuvos veidą. Sielojosi, kad šiuo metu inžinierių Lietuvoje labai trūksta, kad ši specialybė nebėra tokia prestižinė. A. Vapšys buvo ir ilgamečiu Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininku.
Visą aktyvaus profesinio gyvenimo laiką A. Vapšys skyrė svarbiausių objektų, kelių statyboms. Buvo vienas iškiliausių Lietuvos statybų organizatorių, 15 metų (1980–1994) dirbo Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijoje, buvo viceministru, o, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo ir ministru. Todėl A. Vapšys žinojo beveik visus svarbesniuosius pokario Lietuvos statinius, jų atsiradimo istorijas, su laiku kylančias eksploatacijos problemas. Per statinius A. Vapšys pažino visą Lietuvą, kiekvieną jos kampelį, vertino atokiausių vietovių žavesį.
Už nuopelnus Lietuvos statyboms, inžinerinės minties puoselėjimą A. Vapšys buvo paskelbtas Lietuvos nusipelniusiu inžinieriumi, Gedimino technikos universiteto garbės nariu, jam suteiktas pedagoginis docento vardas. Jis taip pat buvo apdovanotas aukštu valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
2001–2006 m. A. Vapšys buvo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko patarėju valstybės investicijų ir statybų klausimais. Prezidentas A. Brazauskas, pasitikėdamas ilgamečio kolegos kompetencija ir žiniomis, patikėdavo jam išsiaiškinti ir pasiūlyti sprendimus pačioms sudėtingiausioms problemoms.
Vienas Lietuvos statybos objektų, kuriuo nenuilstamai rūpinosi tiek A. Vapšys, tiek Prezidentas Algirdas Brazauskas, buvo Valdovų rūmų atkūrimas Vilniaus Žemutinėje pilyje. Jau 2000 m. A. Vapšys buvo vienas iš Lietuvos bei lietuvių išeivijos atstovų, kurie įkūrė Valdovų rūmų paramos fondą, skirtą rūmų atkūrimo idėjai garsinti bei atkūrimui reikalingoms lėšoms telkti. Jis buvo ilgamečiu šio fondo valdybos nariu, o 2006–2010 m. jai vadovavo.
A. Vapšys taip pat buvo vienas aktyviausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties komisijos, kuriai ilgus metus vadovavo Prezidentas A. Brazauskas, narių. Kaip tiksliųjų mokslų atstovas, A. Vapšys visada pasiūlydavo racionaliausius, gyvenimiška patirtimi paremtus sudėtingų klausimų sprendimus, taktiškai grąžindavo romantiškas diskusijas į gyvenimo realybę. Visgi ir jis pats buvo romantikas, patriotas, aktyvus pilietis, suvokiantis tam tikrų simbolių prasmę ir reikšmę tautos bei valstybės gyvenime. Diskutuodamas su Valdovų rūmų atkūrimo skeptikais, A. Vapšys nuolat primindavo, kad vienas vertingiausių ir puošniausių architektūros paminklų – Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – yra pastatyta bene sunkiausiu Lietuvai istoriniu metu, bet tapo vilties ženklu, tautos pasididžiavimo savo kūrybinėmis galiomis simboliu ir pasaulio turistų traukos centru.
2009 m. įkūrus Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus, Algirdas Vapšys tapo vienu nuoširdžiausių muziejaus bičiulių, aktyviu muziejaus veiklos rėmėju ir daugelio renginių dalyviu. Prisimenant A. Vapšio nuopelnus Valdovų rūmams atkurti, muziejui įsteigti, jis buvo pagerbtas aukščiausia nominacija – tapo muziejaus Tarybos garbės nariu.
Iki paskutinių gyvenimo dienų A. Vapšys aktyviai dalyvavo Valdovų rūmų muziejaus tarybos veikloje, teikė siūlymus, dažnai užsukdavo į muziejų tiesiog pasivaikščioti, pasigėrėti ekspozicijomis, atvesdavo čia savo kolegas, giminaičius, pažįstamus, džiaugėsi muziejaus sėkmėmis ir liūdėjo dėl pasitaikančių sunkumų, skambindavo iš savo gimtojo Salako, kad sužinotų visas muziejaus naujienas. Kartu atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus pavertė visuomenei reikalinga, turistams patrauklia bei aktyvia kultūrine erdve, istorinės atminties vieta. Šiuose rūmuose A. Vapšio atmintis bus visada gyva, nes patys rūmai primins visus jų atkūrimo dalyvius, kurių gretose Algirdo Vapšio vardas yra vienas ryškiausių.
