Istorinės operos diena Valdovų rūmuose

Istorinės operos diena Valdovų rūmuose

Prisimindamas 1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje pastatytą operą „Elenos pagrobimas“ ir taip švęsdamas operos gimtadienį Lietuvoje, Valdovų rūmų muziejus jau devintą kartą kviečia rudens kultūros renginių sezoną pradėti su opera. Rugsėjo 4 d., šeštadienį, 18 val. Didžiojoje renesansinėje menėje žiūrovai išvys premjerą, muzikinį spektaklį „Apie afektus, arba Dramma da capo“. Vaikams tą pačią dieną muziejuje bus rengiami edukaciniai užsiėmimai.

Rugsėjo 4-ąją, minint Istorinės operos dieną, Valdovų rūmų muziejus kviečia į jausmingą premjerą „Apie afektus, arba Dramma da capo“. Operos statytojai teigia šį kartą žiūrovams kuriantys spektaklį apie emocijas ir afektus, apie kuriuos kalbėjo ir Baroko epochos mąstytojai. Pasak spektaklio režisierės Jūratės Širvytės-Rukštelės, vienas ryškiausių to meto filosofų René Descartes’as rašė apie žmogaus emocijas, jį net galima pavadinti pirmuoju Baroko laikotarpio psichologu. Jis teigė, kad žmogus turi save ugdyti ir, išgirdęs, pamatęs emociją, vėliau ją savyje reflektuoti. Tai tarsi savianalizė. Šiuolaikinė psichologija taip pat sako, kad žmogus turi atpažinti savo jausmus, tad nelabai nutolo nuo to, kas buvo prieš 300 metų.

Spektaklio muzikinę dramaturgiją kurianti Rūta Vosyliūtė teigia, kad „pykčio, meilės, nepasitenkinimo, džiaugsmo jausmus žmonės patiria ir šiandien, todėl žiūrovai juos atpažins. O kad užtektų laiko ir apmąstyti, pasirinkta barokinė da capo spektaklio forma – po stiprių išgyvenimų scenoje muzikos motyvai kartosis, kad pakaktų laiko suprasti ir įvertinti jausmus“. Baroko arijos, sukurtos da capo (išvertus iš italų k. – „nuo pradžios“), tai yra pasikartojimo, forma.

Choreografė ir režisierė J. Širvytė-Rukštelė projektui „Apie afektus, arba Dramma da capo“ suteikė plastikos, įvesdama svarbų baroko operos elementą – šokį. Menininkė sako, kad suvokimas, jausmas, emocija yra kūno funkcijos, ir šokį bei barokinius gestus pasitelkia tam, kad operų arijose išreiškiamus jausmus paverstų universalia kalba. Projektui talkina kastanječių meistrė – muzikantė ir šokėja Ludovica Mosca iš Barselonos (Ispanija).

Muzikiniam spektakliui dramaturgiją sukūrė žinomas operos ir gatvės teatro režisierius Adrian’as Schvarzstein’as. Spektaklio siužetas remiasi įsimylėjusio Orlando(s) personažu, kurį ne vienas rašytojas mėgino transformuoti, keisti lytį, perrengti ar per jį ieškojo, kaip „nukenksminti“ sprogstančias aistras, sudėtingus išgyvenimus.

Operoje „Apie afektus, arba Dramma da capo“ skamba baroko muzika. Spektaklis sukurtas XVIII a. operų arijų (A. Vivaldi, G. F. Händel, L. Vinci, A. Scarlatti, L. Boccherini, G. M. Orlandini ir kt.) bei autentiškų baroko stilistikos choreografijų pagrindu (L. G. Pécour, R. A. Feuillet).

Ansamblio meno vadovas Vilimas Norkūnas pakvietė vienus geriausių Lietuvos atlikėjų, žinomus kaip solo ir kamerinių, simfoninių koncertų muzikantus. Ansamblis: Augusta Jusionytė, Bernardas Petrauskas (smuikai), Julija Ivanovaitė (altas), Deividas Dumčius (violončelė), Ugnius Dičiūnas (obojus), Julius Klimavičius (fagotas).

Renginys nemokamas, bet būtina išankstinė registracija. 

Valdovų rūmai prašo į renginį nesivesti ikimokyklinio amžiaus vaikų. Jiems ir vyresniems vaikams rugsėjo 4 d. rengiami edukaciniai užsiėmimai „Improvizuojame operą: ELENOS PAGROBIMAS“. Apie juos daugiau informacijos rasite čia.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Viena drobė – dvi istorijos: netikėta Danijos princo portreto paslaptis

Viena drobė – dvi istorijos: netikėta Danijos princo portreto paslaptis

20260720

Valdovų rūmų muziejaus parodoje „Sugrįžtantis paveldas. 2018–2025 m. įsigyti tapybos darbai“  eksponuojamas Danijos princo Valdemaro Kristijono portretas slepia kur kas daugiau, nei galima pamatyti plika akimi. XIX a. datuojamas paveikslas, pasirodo, buvo nutapytas ant gerokai senesnio darbo religine tema.

Plačiau

Į Vilnių pirmą kartą atkeliavo viena didžiausių Vavelio brangenybių – legendinė osmanų didžiojo vizirio palapinė

Į Vilnių pirmą kartą atkeliavo viena didžiausių Vavelio brangenybių – legendinė osmanų didžiojo vizirio palapinė

20260702

Nuo liepos 3 dienos Valdovų rūmų muziejuje lankytojai galės išvysti legendinę Osmanų imperijos palapinę, kuri galimai priklausė didžiajam viziriui Karui Mustafai, – tai pagrindinis tarptautinės parodos „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“ eksponatas. Bene vienintelė Europoje visiškai išlikusi XVII amžiaus ovali dvistiebė turkiška palapinė – vienas rečiausių Osmanų imperijos tekstilės paveldo kūrinių pasaulyje.

Plačiau

Publikuota: 2021-09-03 13:09 Atnaujinta: 2021-09-03 15:12
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika