Virtualioje erdvėje – tarptautinė konferencija, skirta Marijos Gimbutienės gimimo šimtmečiui

2021 m. balandžio 29–30 d. Lietuvos istorijos institutas ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai rengia virtualią tarptautinę mokslinę konferenciją „Marija Gimbutienė Lietuvoje ir pasaulyje: minint šimtąsias gimimo metines“. Prezidento Valdo Adamkaus globojamame renginyje mokslininkai kalbės apie prof. Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės tyrinėjimus, jos atmintį ir reikšmę, aptars jos vykdytus archeologinius kasinėjimus ir tyrimus įvairiuose regionuose.

„Tai – viena ryškiausių Lietuvos archeologių, kurios mokslo darbai ne tik žinomi, bet ir labai vertinami visame pasaulyje, o ir savo aktualumo nepraranda iki šių dienų. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie ypatingos sukakties minėjimo ir UNESCO paskelbtus 2021-uosius prof. M. B. Alseikaitės-Gimbutienės metus papuošti Lietuvos istorijos instituto inicijuota nuotoline tarptautine moksline konferencija. Joje bendrai diskusijai subūrėme įvairių sričių specialistus profesorės tyrimų svarbai dabartiniame pasaulyje aptarti“, – sako viena iš konferencijos mokslinio ir organizacinio komiteto narių, Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.

Pasak jos, rengti mokslinę konferenciją iš esmės paskatino reikšminga data – šių metų sausio 22 d. suėjo 100 metų, kai Vilniuje gimė pasaulinio garso archeologė, Senosios Europos – baltų ir indoeuropiečių neolito ir bronzos amžiaus kultūrų – tyrinėtoja prof. M. B. Alseikaitė-Gimbutienė (1921–1994). Lietuvių archeomitologijos pradininkė ne kartą dalyvavo atliekant Žemutinės pilies teritorijos ir svarbiausio objekto joje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos – tyrimus, dalijosi įžvalgomis ir atradimais, tikriausiai sėmėsi įkvėpimo ir savo unikaliems darbams.

Dvi dienas truksiančioje virtualioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje iš viso rengiamos keturios teminės sesijos, o jose skaitomi pranešimai palies įvairias temas, tokias kaip M. B. Alseikaitės-Gimbutienės atmintis ir reikšmė XXI a., jos veikla lietuvių diasporos intelektualinėje erdvėje, kelionės ir tyrinėjimai, antropomorfinių figūrų simbolika ir kt. Bus skaitomi ir keli pranešimai, kurių tikslas – pristatyti profesorės archeologinius tyrinėjimus konkrečiuose regionuose esančiose priešistorinėse gyvenvietėse, tokiose kaip Sitagroi (Graikija), Anzabegovas (Makedonija) ar Skalorijos ola (Italija). Paskutinę konferencijos dieną Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška pristatys Vytauto Urbanavičiaus filmą „Marijai Gimbutienei – 70“ (1997) ir pakvies į jo peržiūrą.

Mokslinėje konferencijoje pranešimus skaitys 22 mokslininkai iš 8 pasaulio ir Europos šalių. Tarp jų – tokie žinomi akademinio pasaulio atstovai kaip prof. dr. Egidijus Aleksandravičius (Kauno Vytauto Didžiojo universitetas), prof. dr. Ernestine Elster (Kalifornijos Los Andželo universitetas, JAV), prof. dr. Jean’as Paulis Demoule’is (Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitetas, Prancūzija), prof. dr. Jamesas Mallory’is (Belfasto Karalienės universitetas, Jungtinė Karalystė), prof. dr. Dougas Bailey’is (San Fransisko valstijos universitetas, JAV), prof. dr. Ianas Kuijtas (Notr Damo universitetas, JAV), prof. dr. Johnas Robbas (Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė), prof. dr. Peteris Biehlas (Niujorko valstijos Bafalo universitetas, JAV), prof. dr. Aleksanderis Kośko, prof. dr. Marzena Szmyt ir prof. dr. Januszas Czebreszukas (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Lenkija), prof. dr. Sharada Shirinivasan (Pažangiųjų mokslų institutas, Bengalūras, Indija), prof. dr. Anthony’is Hardingas (Ekseterio universitetas, Jungtinė Karalystė), prof. dr. Rimantas Jankauskas, prof. dr. Naglis Kardelis (Vilniaus universitetas) ir kt.

Tarptautinę mokslinę konferenciją „Marija Gimbutienė Lietuvoje ir pasaulyje: minint šimtąsias gimimo metines“ organizuoja Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaudamas su Valdovų rūmų muziejumi. Konferencijos diskusijoje kviečiami dalyvauti istorikai, kultūros, archeologijos ir kitų sričių tyrinėtojai, muziejininkai ir plačioji kultūros visuomenė.

Visa tarptautinės mokslinės konferencijos programa yra čia (spauskite nuorodą)

Konferencijos bus transliuojama Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų „Facebook“ ir „Youtube“ lietuviškoje ir angliškoje paskyrose.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Speciali programa Europos muziejaus naktį – atversime Renesanso paslaptis

20240510

Europos muziejų naktį, 2024 m. gegužės 18-ąją, Valdovų rūmų muziejus kviečia panirti į Renesanso paslapčių naktį. Nuo 18.00 val. iki vidurnakčio muziejaus mokslininkai, gidai, edukatoriai ir kviestiniai tyrėjai dalysis žiniomis apie renesansinius rūmus, pasakos, kaip iš raudonų plytų pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo baltais, amžininkų lygintais su gulbe rūmais. Lankytojai išgirs istorijų apie XVI a. Jogailaičių dinastijos šeimų paslaptis.

Plačiau

Parfumerijos istorikė: vargu ar šiandien mus sužavėtų specialiai Barborai Radvilaitei kurti kvepalai

20240516

Europos muziejų naktį, gegužės 18 d., parfumerijos kultūros ir istorijos tyrinėtoja Eglė Bertašienė Valdovų rūmų muziejuje lankytojus ves per kvapų pasaulį. Ji papasakos, kuo kvepėjo valdovai ir didikai, taip pat jų rezidencijos Renesanso epochoje, žmonės turės galimybę pažinti medžiagas, kurios buvo įprastos gaminant įvairius aromatinius mišinius – tepalus, kvapiuosius vandenis, pomanderius. 

Plačiau

Sustabdyta vaikystės akimirka

20240517

Nuo 2024 m. trečiąjį gegužės penktadienį minima Vaiko diena – šįmet tai gegužės 17-oji. Simboliška, kad kartą metuose kone visas mėnuo skiriamas šeimai: pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena, trečiasis gegužės penktadienis – Vaiko diena, o pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena. Vaikai yra valstybės ateitis, taigi šią dieną dėmesys pirmiausia krypsta į būsimus Lietuvos kūrėjus, atsakingą jų ugdymą, juk vaikystė ilgai netrunka.

Plačiau

Publikuota: 2021-04-28 11:41
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika