Prisimenant vieną svarbiausių Valdovų rūmų atkūrimo rėmėjų ir muziejaus bičiulių Algirdą Gluodą

2020 m. rugpjūčio 1 d. Lietuva patyrė skaudžią netektį – sulaukęs 80-ies mus paliko garsus verslininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, kultūros mecenatas, ilgametis saldainių fabriko „Rūta“ vadovas, Valdovų rūmų paramos fondo steigėjas, vienas pirmųjų ir aktyviausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo idėjos rėmėjų, Valdovų rūmų muziejaus bičiulis Algirdas GLUODAS (1940–2020).

Gimęs Plokščių kaime, Šakių rajone, baigęs mokslus Algirdas Gluodas nuo pat pirmųjų savo darbo dienų pasirinko lyderystės kelią – dirbo Smalininkų žemės ūkio mechanizacijos technikumo dėstytoju, vėliau – direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi.

Jis ne kartą pabrėžė: „Žmogus turi nemažai įgimtų savybių. Vienų man pakanka, kitų – labai trūksta. Kokį darbą bedirbtum, reikia stengtis jį dirbti. Tokia mano asmeninė nuostata. Iš sąžiningos pažiūros į darbą ir atsiranda vienokie ar kitokie sprendimai.“*

Tokie sprendimai lydėjo ir tolesnę jo veiklą. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo seniausio konditerijos fabriko Lietuvoje „Rūta“ įkūrėjo šeimos palikuonims atgavus verslą, būtent Algirdui Gluodui buvo patikėtas įmonės vairas. Savo darbu, tikėjimu lietuviškos prekės ženklo idėja, meistriškumu ir kūrybiniais sprendimais Jis šį verslą prikėlė: 100-ąjį jubiliejų UAB „Rūta“ pasitiko kaip tiek visoje šalyje, tiek Europoje žinomas legendinis šokoladinių saldainių fabrikas, garsėjantis savo produkcijos kokybe.

Algirdas Gluodas bendravo ir būrė verslo, valdžios, meno ir švietimo bendruomenes, aktyviai rėmė kultūrą ir sportą, prisidėjo prie daugelio socialinės paramos akcijų. Jį daugelis pažino kaip Žmogų, kuris tautos interesus kėlė aukščiau savų. Apie tai jis niekada nekalbėjo ir nedaugžodžiavo – viską, ką norėjo pasakyti, rodė savo pavyzdžiu ir darbais. O juos liudija gausybė itin reikšmingų apdovanojimų: auksinis Santarvės fondo medalis „Pro augenda concordia“, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino medalis, atminimo ženklas „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“, Chaimo Frenkelio nominacija, Šv. Kazimiero ordino Lelijos garbės ženklas, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ ir kt.

Tačiau ne tik apdovanojimai įamžino Algirdo Gluodo darbus: būdamas vienu ryškiausių šio amžiaus mecenatų Lietuvoje, Jis tapo neatsiejama mūsų kultūros ir istorijos dalimi. Vos gimus sumanymui atkurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją, Algirdas Gluodas entuziastingai jį palaikė, ir tapo vienu iš Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų bei pirmuoju verslininku, realiai parėmusiu rūmų atkūrimą.

Algirdas Gluodas ne tik rėmė, bet ir visada drąsiai gynė Valdovų rūmų atkūrimo idėją, giliai suvokė šio darbo prasmę ir ragino taip pat elgtis kitus: „Turėdami tam tikrą pranašumą prieš kitas Baltijos valstybes, turėdami tokį simbolį, privalome juo didžiuotis. Ne sykį esu pasisakęs ir dėl rūmų paskirties. Džiaugiuosi, kad nuomonė, kurios laikiausi, dabar priimtina daugeliui, kad čia atsispindės ne tik valdovų būtis ir buitis, bet ir koncentruota Lietuvos istorija. Liūdna, žinoma, kad yra žmonių, iki šiol nesuprantančių tų rūmų esmės. Juos būtina kuo greičiau užbaigti ir parodyti pasauliui, kas yra Lietuva.“*

Visada sakysime: remdamas Valdovų rūmų atkūrimą ir čia įsteigto muziejaus veiklą, Algirdas Gluodas tapo ne tik sektinu pavyzdžiu, bet ir mecenatinės veiklos Lietuvoje etalonu. Jis niekada nesiėmė šios veiklos siekdamas pagerinti savo ar verslo įvaizdį, šį darbą darė nuolat, nuosekliai, kūrybingai ir nieko sau neprašydamas. Asmenine Algirdo Gluodo iniciatyva Jo vadovaujamas saldainių fabrikas „Rūta“ tapo vienu didžiausių ir dosniausių Valdovų rūmų atkūrimo rėmėjų. Vėliau Algirdas Gluodas tapo ypač aktyviu Valdovų rūmų muziejaus veiklos ir įvairių projektų rėmėju, vienu nuoširdžiausių muziejaus bičiuliu.

Mūsų atmintyje Algirdas Gluodas visada išliks kaip iškili ir šiltai bendrauti mokanti asmenybė, socialiai atsakingo verslo kūrėjas, aktyvus Lietuvos kultūros gyvenimo dalyvis ir supratingas mecenatas, Žmogus, kuriam nuoširdžiai rūpėjo ne savi, o visos tautos interesai.

Liūdime dėl šios netekties ir reiškiame nuoširdžią užuojautą Velionio šeimai, artimiesiems, bičiuliams, visai verslo ir kultūros bendruomenei. Šviesus atminimas telydi Jo vardą ir visus prasmingus darbus.

Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė

* Iš interviu su Algirdu Gluodu literatūros almanache „Varpai“ (2010 m., kalbino kun. Vaclovas Aliulis)

Saldainių fabriko „Rūta“ ir Valdovų rūmų muziejaus (Vytauto Abramausko) nuotr.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Šią vasarą Valdovų rūmuose – Baroko prabanga ir aistros

20250620

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai šią vasarą didžiausią dėmesį skiria Baroko epochai. Pavyzdžiui, jau birželio 26 d. 18.00 val. žinomas reperis Pijus Opera interpretuos Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) poeziją, o Baroko muzikos improvizacijas atliks klavišininkas Vitalijus Neugasimovas bei perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. 

Plačiau

Per Jonines – į Valdovų rūmus

20250619

Valdovų rūmų muziejus per Jonines, birželio 24 d., DIRBS ĮPRASTU LAIKU – Jūsų lauksime nuo 10.00 iki 18.00 val. Puiki proga neskubant aplankyti parodas ir ekspozicijas. 

Iškart siunčiame linkėjimus iš Valdovų rūmų Renesansinio Bonos Sforcos sodo visiems varduvininkams, švenčiantiems Jonines

Iki pasimatymo muziejuje!

Plačiau

Simonas Čechavičius. Baroko meistras Pidhirciuose

20250612

Valdovų rūmų muziejus pristato vieną žymiausių Abiejų Tautų Respublikos Baroko epochos dailininkų – Simoną Čechavičių (Szymon Czechowicz, 1689–1775). Lenkijoje gimęs, Italijoje tapybos mokęsis S. Čechavičius išgarsėjo kaip religinės dailės kūrėjas, buvo kviečiamas tapyti Lenkijoje, Lietuvoje, dabartinės Ukrainos, Baltarusios miestuose, kurie anuomet priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Išlikusias meistro drobes šiandien kiekviena valstybė saugo kaip savo dailės aukso fondą.

Plačiau

Parodoje – ir trapaus gobeleno restauravimo paslaptys

20250530

Valdovų rūmų muziejus birželio 1 ir 2 dienomis nedirbs, tačiau jau nuo birželio 3-iosios atveria duris vasaros sezonui – dirbs ilgiau ir parengęs staigmenų lauks lankytojų. Nuolatinėje ekspozicijoje visuomenei bus pristatyta naujausia muziejaus sėkmės istorija – restauruotas, kaip manoma, XVIII a. viduryje Obiusono karališkojoje manufaktūroje, Prancūzijoje, sukurtas gobelenas „Sabinių pagrobimas“. Šis nuostabaus grožio kūrinys buvo ilgai restauruotas ir jo restauravimo istorija tapo svarbia ekspozicijos dalimi. O Valdovų rūmų muziejaus lankytojams nuo šiol suteikiama galimybė iš arti pažinti gobeleno istoriją, jo restauravimo etapus ir restauratoriaus profesijos subtilybes.

Plačiau

Publikuota: 2020-08-04 11:44 Atnaujinta: 2020-08-04 11:47
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika