Atsisveikinimo su Dresdeno lobiais savaitė: parodos katalogas, renginiai ir specialiai atvykstantis Vetinų dinastijos palikuonis, Saksonijos princas Aleksandras

Ką tik išlydėję tarptautinę parodą iš Florencijos ir sulaukę neįtikėtino lankytojų antplūdžio, Valdovų rūmai šią savaitę atsisveikina su dar viena Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta tarptautine paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“. Tai paskutinė galimybė pamatyti mūsų valdovams priklausiusias lituanistines vertybes. Jos netrukus grįš į Dresdeno valstybinius meno rinkinius (Staatliche Kunstsammlungen Dresden), iš kurių artimiausiu metu niekur nebekeliaus.

„Ši paroda – ne tik bene svarbiausias Lietuvos muziejų gyvenimo bei kultūros vyksmo metų įvykis, bet ir išskirtinė Vokietijos bei Saksonijos dovana jubiliejų švenčiančiai Lietuvai. Atkreiptinas dėmesys į čia pristatomų lobių meninį lygį, istorinę reikšmę ir materialią vertę. Nemaža dalis šių eksponatų, grįžę iš Vilniaus, papuoš baigiamos atkurti Dresdeno rezidencinės pilies reprezentacinius interjerus ir ilgus metus daugiau niekur nebekeliaus. Pabrėžtina ir tai, kad šioje parodoje visas svarbiausias lituanistines vertybes galima pamatyti vienoje vietoje ir sugaišti gerokai mažiau laiko, nei lankant visas jų eksponavimo vietas pačiame Dresdene. Be to, dalis kūrinių yra saugomi muziejų fonduose ir lankytojams neprieinami. Nemažai į Vilnių atvežtų lituanistinių kūrinių buvo specialiai restauruota šiai parodai ir apie juos nebuvo žinoma net specialistams. Pagaliau į atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus sugrįžo tikras sostas, tikros karūnos. Paskutinį kartą karūnas Vilnius matė tik per Žygimanto Augusto pakėlimo didžiuoju kunigaikščių ceremoniją 1529 m., t. y. prieš beveik pusę tūkstantmečio – prieš 500 metų“, – sako muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Tarptautinėje parodoje „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ pristatoma net 150 unikalių ir įvairių vertybių iš 8 Dresdeno valstybinių meno rinkinių muziejų bei privačios princo Aleksandro fon Zakseno-Gesafės (Alexander Prinz von Sachsen, Herzog von Sachsen, Markgraf von Meissen, Prinz von Gessaphe). Pagrindinis chronologinis parodos akcentas yra Saksonijos kurfiurstų, tapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir Lenkijos karaliais, Augusto II (1697–1733) ir jo sūnaus Augusto III (1733–1763), valdymo laikai. Šie valdovai viena karūna sutelkė kelias valstybes ir tautas, jų materialines vertybes ir dvasines galias, teikė daug vilties ir galimybių, sudarė puikias sąlygas suklestėti Baroko kultūrai ir menui, tačiau atnešė ir nesėkmių kartėlio.

Atsižvelgiant į eksponatų gausą ir svarbą, tarptautinė paroda suskaidyta į penkias temines dalis. Jose pristatomi bemaž tūkstantį metų siekiantys Lietuvos ir Saksonijos istoriniai ryšiai, atkuriamas Augusto II ir Augusto III karūnacijos Lenkijos karaliais ir Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ceremonijų įvaizdis su visais autentiškais atributais – muzikos instrumentais, ginklais, karūnacinėmis vėliavomis ir kalavijais. Ekspozicijos kulminacija – tikras lobynas, kuriame lankytojai gali pamatyti ne tik autentiškas valdovų karūnas ir insignijas, sostą, auksu siuvinėtą žiustokorą arba ceremonijų kalaviją, bet ir visomis prasmėmis neįkainojamas deimantais puoštas vertybes – valdovo žiedą, dalį Baltojo Erelio ordino garnitūro, Aukso Vilnos ordiną su „Brazilijos gelsvaisiais topazais“ ir kt. Visa ta papildo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikių portretai iš vadinamosios Grožybių galerijos, žymiojo Meiseno porceliano kūriniai, Lietuvos didikų dovanos valdovams, visų Didžiajame Šiaurės kare kovojusių vadų špagos ir kt.

Atsisveikindamas su šiuo įspūdingu lituanistinių vertybių rinkiniu, Valdovų rūmų muziejus kviečia į tarptautinės parodos išlydėtuvių savaitę ir siūlo turiningą programą. Jau ketvirtadienį, spalio 11 d., 18.00 val. visų laukia keletas staigmenų. Šiuo laiku vyks parodos katalogo pristatymas ir nemokama vieša paskaita apie Dresdeno valstybinius meno rinkinius. Paskaitą skaitys ilgametis Valdovų rūmų atkūrimo oficialus konsultantas, parodos koncepcijos bendraautorius, Dresdeno valstybinių meno rinkinių Žaliųjų skliautų ir Ginklinės direktorius prof. dr. Dirkas Zyndramas (Dirk Syndram), o į renginį specialiai iš Meksikos pirmą kartą į Lietuvą atvyks Vetinų dinastijos palikuonis, šiandien laikomas šios dinastijos vadovu, – Aleksandras fon Zaksenas-Gesafė. Šio renginio ir visos parodos išlydėtuvių savaitės metu muziejaus lankytojai galės įsigyti parodos katalogą už specialią kainą – 20 eurų.

Paskutinėmis parodos eksponavimo dienomis – šeštadienį ir sekmadienį, spalio 13–14 d., visi norintieji išsamiau susipažinti su paroda ir iš anksto užsiregistravę lankytojai turės galimybę dalyvauti išskirtinėse ekskursijose su parodos kuratoriais bei istorikais arba išgirsti, pamatyti ir susikurti suvenyrą su heraldine kompozicija.

Parodos išlydėtuvių savaitę papuoš šeštadienį, spalio 13 d., rengiami keli muzikiniai akcentai: 14.00 val. muzikos gerbėjai bus pakviesti į nemokamą netradicinę paskaitą su muzikiniais intarpais, kurią skaitys Richardas Rėbelis (Richard Röbel, ansamblis „Accorda“, Dresdenas, Vokietija), o 18.00 val. į muzikinę kelionę laiku pakvies senosios muzikos ansamblis „Accorda“.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidento Franko Valterio Šteinmajerio (Frank-Walter Steinmaier) globojama tarptautinė paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ Valdovų rūmų muziejuje buvo atidaryta šių metų liepos 6 dieną, Lietuvai švenčiant valstybingumo atkūrimo šimtmetį ir visuomenei atveriant atkurtus Valdovų rūmus. Per beveik tris mėnesius ją aplankė jau daugiau nei 50 tūkst. lankytojų.

Daugiau informacijos apie parodą yra čia

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Koncertas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“ nukels į XVII a., kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių giminių Europoje

20250313

Ansamblio „Canto Fiorito“ nariai Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Andrea Buccarella (vargonėliai, klavesinas) ir ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita) nuolat stebina vis naujais atradimais iš po pasaulį pasklidusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų. Šįkart Valdovų rūmuose rengiamame koncerte muzikantai nukels į Renesanso ir Baroko epochų sandūrą, kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje.
 

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca

20250318

XVI a. valdovė Bona Sforca turėjo nemažai titulų – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Bario ir Rosano kunigaikštytės. Bona buvo aktyvi politinio gyvenimo dalyvė ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Tai viena žinomiausių, labiausiai legendomis apipintų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovių.

Plačiau

Europos senosios muzikos atlikėjai ir specialistai – Vilniuje, Valdovų rūmuose

20250314

Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona Vytautienė

20250314

Kovo mėnuo minimas kaip Tarptautinis moterų istorijoje mėnuo, kai prisimenamos ir pagerbiamos moterys, palikusios ryškių pokyčių Lietuvos istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose šį mėnesį paminėsime kelias ypatingas moteris, kurios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbios, įdomios ir žymios asmenybės.
 
Pirmoji ryški Lietuvos moteris, kurią visiems verta prisiminti, yra Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo pirmoji žmona.

Plačiau

Publikuota: 2018-10-09 09:40 Atnaujinta: 2018-10-09 09:43
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika