Parodos

Pradžia  |  Lankytojams  >  Parodos  >  SAKSONIJOS KURFIURSTAI – LIETUVOS DIDIEJI KUNIGAIKŠČIAI. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III

SAKSONIJOS KURFIURSTAI – LIETUVOS DIDIEJI KUNIGAIKŠČIAI. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III

2018 m. liepos 6–spalio 14 d.
Valdovų rūmai

Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai (Staatliche Kunstsammlungen Dresden) ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sensacinga tarptautine paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ mini ir švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (1918–2018). Ši neįkainojamų lituanistinių lobių paroda yra ne tik bene svarbiausias Lietuvos muziejų gyvenimo bei kultūros vyksmo metų įvykis, bet ir išskirtinė Vokietijos bei Saksonijos dovana jubiliejų švenčiančiai Lietuvai. Šią puikią dovaną lietuvių tautai įteikia viena garsiausių turtingiausius rinkinius turinčių muziejinių institucijų Europoje bei pasaulyje, besirikiuojanti į vieną gretą su Vatikano muziejais, Paryžiaus Luvru ar Londono Britų muziejumi, – Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai. Be to, paroda įprasmina ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo pabaigtuves. Nors bendri Vetinų (Wettin) dinastijos valdovai anuomet negalėjo gyventi nuniokotuose ir apleistuose rūmuose, su šia paroda jie laikinai sugrįžo į savo Vilniaus rezidenciją ir sugrąžino istorinę atmintį.

Šios tarptautinės parodos išskirtinę kultūrinę, istorinę, diplomatinę, politinę reikšmę ir Lietuvos bei Vokietijos istorinių saitų, taip pat artimo šiandienos bendradarbiavimo svarbą akcentuoja ypatinga projekto globa, kurią suteikė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas Valteris-Šteinmajeris (Frank-Walter Steinmeier). Jos svarbą liudija ir 2018 m. liepos 6 d. atidarymo iškilmių ypatingi svečiai: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministrė prof. Monika Griuters (Monika Grütters).

Pãroda ir jos unikaliomis vertybėmis siekiama apžvelgti Lietuvos ir Saksonijos istorinius, politinius, kultūrinius bei meninius ryšius, apimančius bemaž 1 tūkst. metų ir prasidedančius nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo. Beje, pastarasis taip pat susijęs su Saksonija. Parodos baigiamieji akcentai chronologiškai atveda iki pat XX a. pradžios, modernios Lietuvos valstybės kūrimo epochos, kai Saksonija atliko svarbų vaidmenį Lietuvos valstybės tapsmo procese. Parodoje atsekama tūkstantmetė saksoniškoji gija natūraliai susieja senosios Lietuvos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – ir moderniosios Lietuvos Respublikos valstybingumo tradicijas į nedalomą visumą, leidžia apmąstyti Lietuvos raidą Europos istorijos kontekste, prisiminti valstybės praeities lūžio taškus, atskleisti aktyvius santykius su kaimynais, pirmiausia – su Lenkija ir Vokietija, atpažinti bendrus europinius kultūros ir meno ženklus, pasidžiaugti bendro paveldo klodais, stiprinti istorinę atmintį ir puoselėti europinę tapatybę.

Tačiau pagrindinis chronologinis parodos akcentas yra Saksonijos kurfiurstų, tapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir Lenkijos karaliais, Augusto II (1697–1733) ir jo sūnaus Augusto III (1733–1763), valdymo laikai, viena karūna sutelkę kelias valstybes ir tautas, jų materialines ir dvasines galias, teikę daug vilties ir galimybių, sudarę puikias sąlygas sužydėti Baroko kultūrai ir menui, tačiau atnešę ir nesėkmių kartėlio. Bendrų valdovų dvaro kultūra ir menas yra pagrindinis teminis parodos dėmesio laukas. Retai susimąstoma, kad ne tik Vilnius ir Kaunas, bet ir daugelis plačios buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionų – nuo Tytuvėnų iki Mozyriaus, nuo Gardino iki Polocko – yra pasipuošę vėlyvojo Baroko architektūriniais paminklais, sukurtais būtent valdant Saksonijos Vetinų dinastijos atstovams. Šis XVIII a. pirmos pusės Baroko paveldas yra vienas ryškiausių ir lengviausiai atpažįstamų europinės kultūros bei meno ženklų šiame Europos regione. Kalbama apie savitą Vilniaus vėlyvojo Baroko meno mokyklą. Niekur kitur pasaulyje nėra tiek daug Lietuvos valstybę įkūnijančių ženklų – Vyčio herbų, kaip Dresdene. Su šiuo miestu lygintis galėtų nebent Krokuva, bendrų Lenkijos ir Lietuvos valdovų miestas. Kad Dresdene tiek daug Lietuvos pėdsakų – tuo galima įsitikinti ir susipažįstant su parodos turiniu bei tam tikrais eksponatais, yra bendrų valdovų Augusto II ir Augusto III nuopelnas.

Tarptautinės parodos „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ 500 kv. m ploto erdvėse pristatoma net 150 unikalių bei įvairių vertybių iš aštuonių Dresdeno valstybinių meno rinkinių muziejų. Tai lobiai iš Ginklinės (Rüstkammer), Žaliųjų skliautų (Grünes Gewölbe), Porceliano kolekcijos (Porzellansammlung), Numizmatikos kabineto (Münzkabinett), Senųjų meistrų paveikslų galerijos (Gemäldegalerie Alte Meister), Dekoratyvinės dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum), Grafikos kabineto (Kupferstich-Kabinett) ir Skulptūrų kolekcijos (Skulpturensammlung). Specialiai šiai parodai surinktą autentiškų eksponatų kolekciją papildo vienas kitas istorinės ikonografijos vaizdas. Bene pirmą kartą Lietuvos muziejininkystės istorijoje pasaulinio garso muziejų kompleksas pristato tokią didelę ir vertingą senojo paveldo parodą, turinčią tokį ryškų lituanistinį kontekstą. Atkreiptinas dėmesys į eksponatų lygį ir reikšmę. Nemaža Vilniuje rodomų vertybių dalis yra Dresdeno muziejų jau esamų ar artimiausiu metu planuojamų atverti nuolatinių ekspozicijų svarbūs akcentai. Grįžę iš Vilniaus, jie netrukus papuoš baigiamos atkurti Dresdeno rezidencinės pilies reprezentacinius interjerus ir ilgus metus daugiau niekur nebekeliaus. Ši aplinkybė liudija, kokią didelę išimtį Lietuvai daro Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai, į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje atveždami savo lobius.

Atsižvelgiant į eksponatų gausą ir svarbą, tarptautinė paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ suskaidyta į penkias temines dalis. Pirma ir paskutinė temos turi ir chronologinį aspektą.

Parodos pradžioje, pirmoje dalyje „Ryšių pradžia“, vienu kitu akcentu siekiama pristatyti Lietuvos ir Saksonijos ryšius, siekiančius 1009 m., kai Saksonijos Anhalto miesto Kvedlinburgo vienuolyno analuose pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas. Lietuvos, Lenkijos ir Saksonijos dinastinių ryšių pradžia siekia ir vėlyvuosius Viduramžius: 1496 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio duktė Barbora ištekėjo už Saksonijos kunigaikščio ir Meiseno markgrafo Jurgio Barzdotojo. Renesanso epochoje Saksoniją ir Lietuvą, Dresdeną ir Vilnių susiejo garsaus italų skulptoriaus Džovanio Marijos Moskos Padovano (Giovanni Maria Mosca Padovano) kūryba. Pirmoje parodos dalyje lankytojai gali pasigėrėti užburiančia Dresdeno, vadinto vokiečių Atėnais arba Elbės Florencija, panorama bei puikiojo barokinio miesto ir jo švenčių vaizdais, atsiveriančiais iš XVIII a. viduryje sukurtų garsaus dailininko Bernardo Beloto (Bernardo Bellotto), vadinamo Kanaletu (Canaletto) (1 il., eksponato numeris parodoje (toliau – Nr.) – I.6), ir kitų autorių grafikos darbų. XVI a. Lietuvos istorijos vingius primena su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Steponu Batoru siejamas 1583 m. kalavijas (2 il., Nr. I.14) bei Maskvos caro Ivano Rūsčiojo auksinis indas (kaušas), po 1563 m. sukurtas iš aukso, maskvėnų užgrobto užėmus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestą Polocką (3 il., Nr. I.15).

Parodos antra dalis „Vetinų rinkimai“ primena Augusto II ir Augusto III rinkimus bei bando atkurti jų karūnacijos (1697 ir 1733–1734) Lenkijos karaliais ir Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ceremonijų įvaizdį, jį labai sustiprina šiose iškilmėse naudoti autentiški muzikos instrumentai (trimitai ir būgnai), ginklai (partizanai, arba ietys), unikalios Lenkijos ir Lietuvos karūnacinės vėliavos bei kalavijai. Šioje erdvėje dėmesį patraukia garsaus dailininko Lui de Silvestro (Louis de Silvestre) aplinkos menininko sukurtas reprezentacinis Augusto II portretas (4 il., Nr. II.9) bei garsiosiose Meiseno porceliano dirbtuvėse XIX a. pagal 1745 m. modelį sukurta raito Augusto III skulptūrėlė (5 il., Nr. II.11). Čia pat rodomos ir absoliučiai unikalios lituanistinės relikvijos, pabrėžiančios Lietuvos savarankiškumą Abiejų Tautų Respublikoje – 1733–1734 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karūnacinė vėliava ir kalavijas (6 il., Nr. II.18), – esančios greta analogiškų Lenkijos ženklų.

Parodos trečia dalis „Dvaro reprezentacija“ yra ekspozicijos kulminacija: tai tarsi mažas lobynas, liudijantis Saksonijos, Lietuvos ir Lenkijos valdovų Augusto II ir Augusto III dvaro europines kultūrines tradicijas, meno vertybių ir brangenybių vaidmenį reprezentuojant valdovo statusą, simbolinę insignijų ir apdovanojimų reikšmę, valdovams dirbusių menininkų meistriškumą, išskirtinę Vetinų dvaro prabangą ir iškilmių kultūrą, kolekcionavimo aistrą. Labiau juvelyrinį dirbinį nei ginklą primenantis 1719–1722 m. garsaus auksakalio Johano Melchioro Dinglingerio (Johann Melchior Dinglinger) sukurtas ceremonijų kalavijas pirmasis pasitinka kiekvieną salės lankytoją. Šios erdvės gilumoje dėmesį patraukia prieš 1719 m. sukurtas įstabių baroko formų sostas ir virš jo esantis XVIII a. pradžios herbinis kartušas, simbolizuojantis Vetinų dinastijos valdytą Saksonijos, Lietuvos ir Lenkijos sąjungą. Į akis krinta ir karališkosios regalijos su 1697 m. žymaus juvelyro Johano Frydricho Klemo (Johann Friedrich Klemm) nukaldinta Augusto II karūna (7 il., Nr. III.28) bei šiam valdovui popiežiaus 1725 m. atsiųsta pašventinta kepure priešakyje.

Abipus sosto galima pasigrožėti 1705 m. Augusto II įsteigto pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybinio apdovanojimo – XVIII a. antros pusės Baltojo Erelio ordino – elementų iš deimantų garnitūro (8 il., Nr. III.31) bei su Habsburgais siejamo vieno seniausių ir prestižiškiausių Europos ženklų – XVIII a. vidurio Aukso Vilnos ordino su Brazilijos gelsvaisiais topazais (9 il., Nr. III.36) – simbolika, juvelyrų meistryste bei brangakmenių spindesiu. Vetinų dvaro madas ir prabangą atspindi auksu puoštas apie 1700 m. pasiūtas Augusto II apdaras (10 il., Nr. III.42) bei po 1734 m. sukurtas ir 1763-iaisiais taisytas Augusto III žiedas su įstabiu lašo formos rožiniu deimantu (11 il., Nr. III.45). Vienas egzotiškiausių parodos eksponatų – reta 1734 m. sukurta stručio formos taurė (12 il., Nr. III.40) – primena ypatingą Vetinų polinkį kaupti brangenybių, meno kūrinių ir retenybių kolekcijas.

Parodos ketvirta dalis „Lietuviškieji akcentai“ pristato vadinamąją Grožybių galeriją (Galerie der Schönheiten), tai yra XVIII a. pirmos pusės Vetinų dvaro Dresdene gražiausių moterų, susijusių su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Oginskių, Radvilų, Čartoriskių, Višnioveckių, Pociejų, Zavišų ir kitomis giminėmis, portretų, sukurtų garsių dvaro dailininkų Lui de Silvestro ir Adamo Maniokio (Adám Mányoki), rinkinį. Net iš dviejų portretų žvelgia Marcibelė Oginskytė-Zavišienė, Lui de Silvestras ją pavaizdavo su gėlių girlianda (13 il., Nr. IV.8).

Daug istorinių su Lietuva susijusių asmenybių įamžinta ir rodomuose medaliuose. Vetinų dinastijos valdovai savo kolekcijas pildė ir iš Lietuvos bei Lenkijos didikų dovanų gautomis bei įsigytomis vertybėmis, pavyzdžiui, japoniško porceliano indais ar ginklais – iš kunigaikščių Radvilų. Šios giminės atstovai Augustui II yra padovanoję įspūdingą XVII a. vidurio skydą (14 il., Nr. IV.11). Dresdene saugomas ir unikalus garsaus italų architekto, scenografo bei muziko Džovanio Batistos Džizlenio (Giovanni Battista Gisleni), kuris XVII a. viduryje bemaž 40 metų dirbo Lenkiją ir Lietuvą valdžiusios Vazų dinastijos atstovams bei lankėsi Vilniuje ir čia paliko savo kūrinių, eskizų albumėlis. Apie 1733 m. sukurto Augusto III reprezentacinio karūnacinio servizo dalys, papuoštos jungtiniais Saksonijos, Lietuvos ir Lenkijos herbais (15 il., Nr. IV.20), primins, kodėl XVIII a. pradžioje Meisene atrastas porcelianas ir įkurta manufaktūra tapo Vetinų dinastijos ir Saksonijos vizitine kortele visame pasaulyje.

Paskutinė, penkta, dalis „Žmonės ir faktai“ atskleis kelis svarbius Vetinų epochos istorinius įvykius. Vienas jų – skaudžių padarinių Lietuvai atnešęs XVIII a. pradžios Didysis Šiaurės karas. Taip pat primins kitas iškilias asmenybes, kurios XVIII a. – XX a. pradžioje siejo Saksoniją ir Lietuvą (Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz), Juozapas Ignotas Kraševskis (Józef Ignacy Kraszewski), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir kt.). Jau daugiau nei 300 metų sklando legendos apie Augusto II nepaprastą jėgą, dėl kurios šis valdovas buvo dažnai vadinamas Stipriuoju. Parodoje bus galima pamatyti šio valdovo jėgos liudytoją – 1711 m. perlaužtą pasagą (16 il., Nr. V.10). Simboliška, jog Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą užbaigia paskutinio Saksonijos karaliaus Frydricho Augusto III (Friedrich August III.), kuris 1918 m. buvo svarstomas kaip galimas kandidatas į Lietuvos karaliaus sostą, portretas, beje, paskolintas šio valdovo palikuonių.

Turininga ir vertinga tarptautinė paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ – ilgamečio kolegiško Dresdeno valstybinių meno rinkinių ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendradarbiavimo rezultatas. Dalis Vilniaus parodoje pristatomų vertybių iki šiol nebuvo iškeliavusios ne tik iš Vokietijos, bet ir iš savo saugojimo vietos. Keletas lituanistinių vertybių specialiai restauruota Vilniaus parodai. Tai suteikia jai dar daugiau prasmės ir vertės.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai su Dresdeno valstybiniais meno rinkiniais, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje ir kitais partneriais šį tarptautinės reikšmės įvykį muziejų gyvenime įamžins išsamiu moksliniu katalogu, kuriame bus publikuojami Saksonijos ir Lietuvos ryšių istoriją bei Dresdeno meno rinkinius pristatantys tekstai, visų vertybių išsamūs aprašymai ir fotografijos. Taip pat rengiama ir mokslinė publikacija, kurioje bus paskelbta 2017 m. vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Vieno valdovo ištikimi pavaldiniai...“: Lietuva ir Saksonija valdant Vetinams“ medžiaga. Tarptautinę parodą papildo gausus mokslinių, kultūrinių ir šviečiamųjų bei edukacinių renginių ciklas.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Dresdeno valstybinių meno rinkinių, ypač Dresdeno rezidencinės pilies padalinio, bendradarbiavimas prasidėjo 2004 metais. Dresdeno rezidencinės pilies atstatymas po Antrojo pasaulinio karo ir pritaikymas muziejinei paskirčiai tapo viena svarbiausių metodinių atramų Vilniuje atkuriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus. Dresdeno rezidencinės pilies atstatymo koordinatorius, Žaliųjų skliautų ir Ginklinės direktorius prof. Dirkas Zyndramas (Dirk Syndram) tapo oficialiu Valdovų rūmų atkūrimo konsultantu: daug padėjo, patarė įvairiais atkūrimo bei muziejinės veiklos klausimais.

Tad Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendruomenė savo ir parodos lankytojų vardu nuoširdžiai dėkoja Dresdeno valstybinių meno rinkinių vadovams – generalinei direktorei prof. Marion Akerman (Marion Ackermann) ir direktoriui prof. Dirkui Zyndramui – už bičiulišką bendradarbiavimą, kolegiškumą ir palankumą, paramą bei supratingumą. Dėkojame ir kitiems Dresdeno valstybinių meno rinkinių, jų muziejų ir rinkinių vadovams, mokslo darbuotojams, saugotojams, restauratoriams, katalogo tekstų autoriams, fotografams, visiems, prisidėjusiems prie epochinės parodos „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ Vilniuje sėkmingo surengimo.

 

Parodos globėjai
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia GRYBAUSKAITĖ
Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frank-Walter STEINMEIER

Parodos rengėjai
Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai / Staatliche Kunstsammlungen Dresden
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Parodos organizavimo partneriai
Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje
Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje

Dresdeno valstybinių meno rinkinių atsakingieji direktoriai
Prof. dr. Dirk SYNDRAM
Dr. Julia WEBER
Dr. Stephan KOJA

Valdovų rūmų muziejaus atsakingieji direktoriai
Dr. Vydas DOLINSKAS
Dr. Jolanta KARPAVIČIENĖ
Eduardas KAUKLYS

Parodos koncepcijos autoriai
Prof. dr. Dirk SYNDRAM
Dr. Vydas DOLINSKAS

Parodos kuratoriai
Dr. Theda JÜRJENS
Dalius AVIŽINIS

Parodos techninis koordinatorius
Marijus UZORKA
Catrin DIETRICH

Parodos restauracinės priežiūros koordinatorės
Medeina STEPONAVIČIŪTĖ
Prof. dr. Jūratė SENVAITIENĖ
Catrin DIETRICH

Parodos leidybos koordinatorė
Dr. Živilė MIKAILIENĖ

Parodos mokslinės ir kultūrinės programos koordinatoriai
Dr. Jolanta KARPAVIČIENĖ
Vytautas GAILEVIČIUS
Arnita PETRULYTĖ

Parodos edukacinės programos koordinatorės
Dr. Nelija KOSTINIENĖ
Daiva TUINYLIENĖ

Parodos informacijos koordinatoriai
Ramunė VAIČIULYTĖ
Mindaugas PUIDOKAS

Parodos įrengimo koordinatoriai
Eduardas KAUKLYS
Kęstutis KARLA

Parodos įrengimo technikai
Eugenijus ILIŠKA
Tomas KUBILIŪNAS
Aurimas RAMELIS
Ričardas SEREDIS
Gintaras ŠĖMYS
Vydmantas VALANTAVIČIUS
Tomas VALATKEVIČIUS
Česlavas VOITONIS

Renginiai

Paskaita „Didieji kunigaikščiai ir kurfiurstai: Lietuvos ir Saksonijos santykiai Viduramžiais“
Registruotis
2018 m. rugsėjo 20 d., 18.00–19.30 val.
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė
Paskaita „Triumfas visiems atvejams: Saksonijos porcelianas Europos diplomatijoje“
Registruotis
2018 m. spalio 4 d., 18.00–19.30 val.
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė
Paskaita su muzikos intarpais „Skambantis Augusto stebuklų kabinetas“
Registruotis
2018 m. spalio 6 d., 14.00–15.30 val.
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė

Ekskursijos

Ekskursija su parodos kuratoriumi istoriku dr. Vydu Dolinsku
Registruotis
2018 m. rugsėjo 29 d., 12.00–13.00 val.
Valdovų rūmai
Ekskursija su parodos kuratoriumi istoriku dr. Vydu Dolinsku
Registruotis
2018 m. rugsėjo 29 d., 14.00–15.00 val.
Valdovų rūmai

Rėmėjai

MECENATAS

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

                    

       

RĖMĖJAI

            

Stefa Alšėnaitė-Urban (JAV),
remianti tėvelio Stasio V. Alšėno atminimui

Liudvikas Taliunevičius

INFORMACINIAI RĖMĖJAI