Valdovų rūmų muziejaus rinkinio saugotojos I. Kaminskaitės disertacija praturtino medinių dirbinių tyrinėjimus

Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus rinkinio saugotoja-tyrinėtoja Irena Kaminskaitė Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje archeologiniais duomenimis“. Šis mokslinis darbas ne tik teikia informacijos apie XIII–XVII a. laikotarpio medinių dirbinių raidą, technologijas, iliustruoja žmonių kasdienybę, bet ir atskleidžia naujas ekonomines, socialines, religines ir kultūrines istorijos perspektyvas.

„Šio darbo tikslas – ištirti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktus XIII–XVII a. medinius dirbinius, sudaryti jų tipologiją, patikslinti chronologiją ir nustatyti medinių dirbinių bei jų gamybos panašumus ir išskirtinumus Europos kontekste, taip pat įvertinti šios radinių grupės panaudojimo svarbą to meto kasdienybėje. Iki šiol Lietuvoje mediniai dirbiniai nebuvo išsamiai ištirti dėl to, kad daugelyje archeologinių vietovių jų tiesiog neišliko arba buvo rasta labai nedideliais kiekiais“, – sako dr. I. Kaminskaitė, pabrėždama Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinių tyrimų išskirtinumą.

Mokslininkė keletą metų tyrinėjo per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktus individualius medinius radinius. Iš viso išanalizuota beveik 3 tūkst. medinių ir su šia medžiaga bei metalu, kaulu ar oda kombinuotų dirbinių. Minėtą skaičių sudaro archeologinių tyrimų ataskaitose, radinių sąrašuose, tyrimų fotografijose užfiksuoti bei archeologinių tyrimų dokumentacijos neturintys dirbiniai.

Susisteminta tyrimų medžiaga išskirta į keturias dalis, kuriose pasakojama Vilniaus Žemutinės pilies raidos ir tyrinėjimų istorija, supažindinama su medžio apdirbimo įrankiais, technologijomis, naudotomis medžių rūšimis, išskiriami archeologinių medinių dirbinių tipai bei aprašomi ženklai ant medinių dirbinių.

Tyrinėjant medinius dirbinius archeologijoje I. Kaminskaitę konsultavo mokslinis darbo vadovas, žinomas archeologas prof. dr. Albinas Kuncevičius, taip pat mokslinis konsultantas prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas. Disertaciją vertino doc. dr. Gintauto Vėliaus (Vilniaus universitetas) vadovaujama archeologijos ekspertų komisija: doc. dr. Aleksiejus Luchtanas (Vilniaus universitetas), doc. dr. Justina Poškienė (Vilniaus universitetas), doc. dr. Birutė Kazimiera Salatkienė (Šiaulių universitetas) ir doc. dr. Gintautas Zabiela (Klaipėdos universitetas).

Valdovų rūmų muziejaus bendruomenės gretose tai jau septinta daktaro laipsnį įgijusi darbuotoja. Kiti darbuotojai yra apgynę disertacijas istorijos, archeologijos bei edukacijos srityse.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pirmą kartą surengta senosios muzikos edukacijos konferencija

20231205

2023 m. lapkričio 25 d. Valdovų rūmų muziejuje vyko pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje senajai muzikai skirta konferencija. Renginio dėmesio centre atsidūrė senosios muzikos edukacija. Tarptautinio edukacinio Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalio (jo vadovė – Beatričė Baltrušaitytė) iniciatyva buvo pakviesti Lietuvos ir užsienio senosios muzikos edukacijos ekspertai apžvelgti, kas nuveikta, pasidalyti savo patirtimi bei diskutuoti apie edukacijos poveikį visuomenei. 

Plačiau

Gotikos epocha Lietuvoje – Valdovų rūmų muziejaus parodoje

20231201

Paskutiniais dešimtmečiais Valdovų rūmų muziejuje vykę archeologinių radinių tyrimai leido daugiau pažinti Gotikos epochą – jos interjerą, puošybos detales, susiformavusį stilių. Remiantis naujausiais tyrimais Valdovų rūmų muziejuje pristatyta paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“. Čia atsiskleidžia pirmasis Europos dailės ir architektūros stilius, palikęs ryškius pėdsakus Lietuvos kultūros ir meno pavelde.

Plačiau

Švietimo ministerija – viena seniausių institucijų Europoje

20231205

Minint 250-ąsias Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo metines Valdovų rūmuose gruodžio 7–8 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: pilietis, šeima, edukacija“. Jos dėmesio centre – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės istorija, tautos ir piliečio sąvokų turinys, jo kismas, socialiniai ryšiai ir santykiai šeimoje, vaikų ugdymo modeliai ir jų kaita.

Plačiau

Publikuota: 2017-02-07 08:59
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika