Šiais metais minėdamas Vienoje vykusio trijų Europos monarchų susitikimo, kuriame dalyvavo ir gausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinio elito delegacija, ir Jogailaičių bei Habsburgų dvigubų dinastinių jungtuvių jubiliejų vienas didžiausių ir turtingiausių pasaulio muziejų – Vienos meno istorijos muziejus (Kunsthistorisches Museum, Austrija) – surengė virtualią parodą „Vienos kongresas 1515 m. Vidurio Europoje permainų metas: Jogailaičiai ir Habsburgai“.
Paroda chronologiškai apima 1490–1530 m. – Gotikos ir Renesanso epochų sandūrą. Geografiškai ji aprėpia tuomet Jogailaičių ir Habsburgų valdytas teritorijas, kurios Europoje driekėsi nuo Smolensko (dab. Rusijos) iki Ispanijos, nuo Adrijos iki Baltijos. Pagrindinė parodos ašis – dviejų įtakingiausių ir galingiausių to meto Europos dinastijų – Jogailaičių ir Habsburgų – asmeniniai, dinastiniai, diplomatiniai, kultūriniai, meniniai bei kitokie ryšiai ir politinė konkurencija dėl įtakos Vidurio Europoje, taip pat šių dinastijų valdytos valstybės, jų sostinės, iki šiol išsaugotas vertingas paveldas.
Šventosios Romos imperatorius Maksimilijonas Habsburgas savo giminės šviesią ateitį galėjo užtikrinti tik pasiekęs politinį susitarimą su Jogailaičių dinastija, kuri XV ir XVI a. sandūroje dominavo Vidurio Europoje. 1515 m. birželio 22 d. pasirašytas susitarimas, kurį sutvirtino dvigubos jaunųjų Jogailaičių ir Habsburgų jungtuvės. Buvo sutarta, kad Jogailos provaikaitis, Kazimiero Jogailaičio vaikaitis ir Vengrijos bei Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio sūnus Liudvikas, turintis paveldėti Vengrijos ir Čekijos valdovų sostus, ves Maksimilijono Habsburgo vaikaitę Mariją Habsburgaitę, o Liudviko sesers Onos ranka atiteks Marijos broliui, būsimajam imperatoriui Ferdinandui. Liudviko ir Marijos vestuvės nedelsiant įvyko Vienos Šv. Stepono bažnyčioje, o Onos ir Ferdinando jungtuvės surengtos tik 1521 metais. Netikėta Liudviko Jogailaičio žūtis 1526 m. Mohačo mūšyje leido Ferdinandui Habsburgui tapti Čekijos ir Vengrijos karaliumi. Taip Habsburgai perėmė politinę iniciatyvą Vidurio Europoje iš saulėlydį išgyvenančios Jogailaičių dinastijos ir padėjo pamatus didžiulės daugiatautės Habsburgų, arba Dunojaus, monarchijos sukūrimui. XIX a. ši dinastija pasivadino Austrija–Vengrija ir gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.
Jogailaičius ir Habsburgus pristatančioje virtualioje parodoje „Vienos kongresas 1515 m. Vidurio Europoje permainų metas: Jogailaičiai ir Habsburgai“ visa informacija pateikiama keliais pjūviais: čia galima keliauti laiko juosta, kuri žymi svarbiausius istorinius įvykius iki ir po Vienos kongreso (nuo 1490 iki 1530), taip pat aplankyti Jogailaičių ir Habsburgų valdytas šalis (Vengriją, Lenkiją ir Lietuvą, Austriją, šiandienės Slovakijos teritoriją, Čekiją) ir abiem dinastijoms svarbiausius to meto miestus (Budą ir Peštą, Bratislavą, Insbruką, Krokuvą, Olomuocą, Prahą, Sėkešfehėrvarą, Vilnių bei Vieną).
Virtualios parodos lankytojams pateikiama gausi istorinė ikonografija, autentiškų XV–XVI a. eksponatų – Jogailaičių ir Habsburgų dinastijų atstovų portretų, su valdovais ir jų šeimų nariais susijusių vertybių – fotografijos, svarbiausių Gotikos ir Renesanso architektūros ansamblių ar objektų nuotraukos. Virtualioje parodoje taip pat specialiai pažymėti su Jogailaičiais ir Habsburgais susiję autentiški eksponatai, kuriuos Vienos meno istorijos muziejaus lankytojai gali pamatyti gyvai, tai yra apžiūrėti veikiančiose nuolatinėse ekspozicijose (Lobyne, Šarvų ir Tapybos ekspozicijose, Kunstkameroje, taip pat portretų galerijoje Insbruko Ambraso pilyje, kuri yra Vienos meno istorijos muziejaus padalinys).
Virtualioje parodoje „Vienos kongresas 1515 m. Vidurio Europoje permainų metas: Jogailaičiai ir Habsburgai“ pristatoma ir Lietuva. Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus bendradarbiauti rengiant šią virtualią parodą pakvietė Lenkijos mokslų akademijos Vienos mokslo centro direktorius prof. habil. dr. Boguslavas Dybašas (Bogusław Dybaś). Vidurio Europos šalys (Čekija, Vengrija, Lenkija, Slovakija), kurios yra susijusios su 1515 m. Vienos kongreso istoriniu paveldu, šiandien Vienoje turi savo mokslo įstaigų ar kultūros institutų, todėl tapo aktyviomis parodos organizatorėmis. Lietuva Vienoje neturi netgi kultūros atašė, todėl didelės įtakos parodos formatui ir turiniui turėti negalėjo. Reikia džiaugtis, kad Lietuva nebuvo užmiršta, ji pristatyta kaip Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos kilmės šalis, akcentuota Vilniaus ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos sostinėje reikšmė.
Lietuvos kontekstas pristatytas visuose trijuose teminiuose pjūviuose. Istorinių įvykių sekoje akcentuojama 1492 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio mirtis ir jo sostų paveldėjimas, 1505 m. Nihil novi įstatymas, 1514 m. pergalė prieš Maskvą prie Oršos, 1525 m. Vokiečių ordino Prūsijoje sekuliarizacija ir pasidavimas Žygimantui Senajam. Šalių pristatyme Lietuva ir Lenkija apibūdinamos kartu, pabrėžiama, kad abi valstybes tuomet jungė Gediminaičių-Jogailaičių palaikoma personalinė, arba dinastinė, unija. Prof. B. Dybašo tekstai skirti Lietuvos ir Lenkijos būčiai iki bei po 1515 m. Vienos kongreso, taip pat bajoriškajai abiejų tautų kultūrai.
Apibūdinant Jogailaičiams ir Habsburgams svarbiausius Vidurio Europos miestus, išskirta ir Lietuvos sostinė Vilnius. Tekstas, pavadintas „Vilnius – Jogailaičių sostinė“, primena, kad būtent Vilnius laikytinas visos Gediminaičių dinastijos ir garsiausios jos šakos – Jogailaičių – kilmės miestu. Virtualios parodos lankytojai gali sužinoti svarbiausius Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdymo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir gyvenimo savo Vilniaus rezidencijoje faktus, susipažinti su Lietuvos sostinės raida Gotikos ir Renesanso epochose. Fotografijos ir jų komentarai pristato atkurtus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniaus Žemutinėje pilyje, pristato du rezidencijos tyrimų metu rastus keramikos dirbinius – skydelį su Habsburgų dvigalviu Ereliu ir kampinį koklį su Sforcų herbu. Tekstus ir komentarus apie Vilnių ir su juo susijusius virtualios parodos eksponatus parengė Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai: direktorius dr. Vydas Dolinskas ir vyriausioji fondų saugotoja Ėrika Striškienė, taip pat Lenkijos mokslų akademijos Vienos mokslo centro darbuotojos Lidija Gerc (Lidia Gerc) bei Ana Zemlevska (Anna Ziemlewska). Atkurtų Valdovų rūmų bei muziejaus eksponatų fotografijas pateikė Valdovų rūmų muziejaus fotografas Vytautas Abramauskas.
Idėja surengti virtualią parodą „Vienos kongresas 1515 m. Vidurio Europoje permainų metas: Jogailaičiai ir Habsburgai“ kilo po tarptautinės mokslinės konferencijos „Vienos kongresas 2015: lūžis Vidurio Europoje, Jogailaičiai ir Habsburgai“. Šį simpoziumą Vienos meno istorijos muziejus organizavo bendradarbiaudamas su Vienos universitetu, Austrijos mokslų akademija, Lenkijos mokslų akademijos Vienos mokslo centru, vengrų Collegium Hungaricum Vienoje ir Balasio (Balassi) institutu, Čekų kultūros centru ir Slovakų kultūros institutu Vienoje. Šios institucijos bei organizacijos ir tapo virtualios parodos „Vienos kongresas 2015“ organizatorėmis.
Beje, minėtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pranešimą skaitė ir vienas Lietuvos mokslininkas – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas. Lietuvišką savo pranešimo versiją, pavadintą „Dvigubos Habsburgų ir Jogailaičių vedybos bei lietuvių didikų titulai: 1515 m. Vienos suvažiavimas“, prof. dr. R. Petrauskas pristato šių metų lapkričio 5 d., ketvirtadienį, 18 val. Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulio auditorijoje.
Virtualią Vienos meno istorijos muziejaus parodą „Vienos kongresas 1515 m. Vidurio Europoje permainų metas: Jogailaičiai ir Habsburgai“ internete galima aplankyti šiuo adresu: http://www.wienerkongress1515.at/
Informacija pateikiama vokiečių ir anglų kalbomis. Paroda virtualioje erdvėje veikia nuo 2015 m. balandžio 15 iki 2016 m. balandžio 15 dienos.
