Atkurtoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje apsilankė pirmas karalius

Į Lietuvą su valstybiniu vizitu atvykusi Švedijos karališkoji pora – karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija – šiandien apsilankė Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose: apžiūrėjo ekspozicijas ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės garbei surengė atsakomąją vakarienę. Nors tai ir ne pirmas valstybinis karališkosios poros vizitas Lietuvoje, simboliška, kad po 400 metų pertraukos kadaise ir Lietuvą valdžiusios Vazų dinastijos įpėdinis Švedijos soste su savo antrąją puse į atkurtą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją įžengė kaip pirmas monarchas.

„Nors Karlas XVI Gustavas su karaliene Silvija yra buvę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kieme kartu su Danijos karaliene Margarete II ir Norvegijos karaliumi Haraldu V rūmų simbolinio atidarymo 2009 m. proga, minint Lietuvos tūkstantmetį, šįkart į atkurtus ir neseniai visuomenei atvertus Valdovų rūmus jis atvyko kaip pirmas karalius, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Tokie Europos monarchų šeimų atstovų vizitai ne tik džiugina, bet ir aktualina senąją Lietuvos istoriją, primena tradicinius istorinius regiono valstybių ryšius, akcentuoja Lietuvos valstybingumo tradicijos tęstinumą.“

Švedijos karališkosios poros vizito metu prisimintos istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos Karalystės sąsajos, ypač dinastiniai ryšiai. 1562 m. būtent Vilniuje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, vyko tuomečio Suomijos kunigaikščio Jono Vazos (vėliau – Švedijos karalius Jonas III Vaza) jungtuvės su Lietuvos ir Lenkijos princese iš Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos Kotryna, Lietuvos ir Lenkijos valdovų Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukterimi, Žygimanto Augusto seserimi. Ši santuoka švedų Vazų dinastijai atvėrė kelią į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostus: Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnus Žygimantas Vaza 1587–1588 m. tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Švedų Vazų dinastija Lietuvoje ir Lenkijoje valdė net 80 metų.

Lietuvos ir Lenkijos valdovo soste iš viso buvo trys švedų Vazų dinastijos valdovai: Žygimantas ir jo sūnūs Vladislovas bei Jonas Kazimieras. Visa Vazų epocha išsiskyrė Baroko kultūros ir meno sužydėjimu, Valdovų rūmų suklestėjimu, įstabios Šv. Kazimiero koplyčios sukūrimu, Smolensko atsiėmimu ir t. t. Tačiau ji atnešė ir daug karų bei vadinamąjį tvaną XVII a. viduryje, kai Lietuva kelerius metus buvo okupuota Maskvos ir Švedijos kariuomenių.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. V. Dolinsko, simboliška ir tai, kad atsakomajai Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės garbei surengtai vakarienei Švedijos karalius pasirinko Valdovų rūmus. „Renginys vyko, galima sakyti, karaliui stovint ant savo žemės, nes rūmų menių grindys yra iš švediško kalkakmenio – tokio, koks šias menes puošė ir XVII a. pirmoje pusėje, kai Lietuvą ir Lenkiją valdė Vazos“, – teigia jis ir primena, kad atkuriant rūmus ir išsiaiškinus, jog šio laikotarpio rūmų grindys buvo išklotos švedišku kalkakmeniu iš beveik nebeveikiančių karališkųjų laužyklų Gotlando saloje, ilgai ieškoti sprendimo neteko – švedų karališkoji šeima davė leidimą rūmų atkūrimo sprendimams naudoti šiuos akmenis ir atvėrė jai priklausančias laužyklas. Taigi, atkurtų Valdovų rūmų akmeninės grindys yra iš istorinės autentiškos medžiagos, atvežtos iš tos pačios vietos, kaip ir XVII a. pirmoje pusėje. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos interjerus papuošė ne tik švediško kalkakmenio grindys, bet ir pilkas švediškas smiltainis, XVI–XVII a. taip pat naudotas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų puošybai. Jis naudotas daugelio portalų, langų apvadų, galerijos arkadų, židinių architektūriniams elementams.

Tęsdamas ir plėtodamas Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimą, Valdovų rūmų muziejus mezga ryšius ir su šios šalies kultūros institucijomis. Glaudūs santykiai palaikomi su Skoklosterio pilimi, taip pat Armijos muziejumi – jame šių metų vasarį buvo surengta Valdovų rūmų muziejaus kilnojamoji paroda anglų kalba „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“. Valdovų rūmų muziejaus specialistai palaiko ryšius ir patirtimi dalijasi su „Vazos“ muziejumi, Gripsholmo pilimi, Istorijos muziejumi bei Karališkuoju arsenalu. Prisimenant ir aktualinant istorinį paveldą, Lietuvos ir Švedijos dinastinius ryšius, Valdovų rūmų muziejaus iniciatyva su partneriais Lietuvoje bei užsienyje 2011–2012 m. surengtos dvi tarptautinės mokslinės konferencijos: „Vazų epocha Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ ir „Lietuva–Lenkija–Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai“. Šių konferencijų medžiaga paskelbta lietuvių ir anglų kalbomis.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Dr. Tomos Zarankaitės-Margienės ir kolegų archeologų knyga – „Top 30“ knygų sąraše!

20240614

15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas parengė 30-ies geriausių negrožinės literatūros knygų sąrašą. Labai džiaugiamės, kad Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė, kartu su kitais autoriais – dr. Giedre Piličiauskiene ir dr. Povilu Blaževičiumi, išrinkta kaip vieno geriausių leidinių autorė. Kolektyvinė monografija „Šunys Lietuvoje XIII–XVIII amžiuje“ (Vilniaus universiteto leidykla) buvo pristatyta šiais metais per knygų mugę.

Plačiau

XV–XVIII a. graviūrų parodos atidarymas – jau čia pat!

20240620

Birželio 27 d. Valdovų rūmų muziejus pristatys parodą, kurioje išvysime žymiausių pasaulio dailininkų grafikos lakštus. Martino Šongauerio (Martin Schongauer), Piterio Breigelio Vyresniojo (Peter Brueghel de Oude), Albrechto Diurerio (Albrecht Dürer), Džovanio Jakopo Karaljo (Giovanni Jacopo Caraglio), Piterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens), Bernardo Beloto (Bernardo Bellotto) grafikos darbai, sukurti XVI–XVIII a., dėl savo trapumo ir jautrumo aplinkai retai eksponuojami parodose.

Plačiau

Pažintis su turtingas meno kolekcijas saugančia Lenkijos mokslų ir menų akademija – paskaitą skaitys akademikas hab. dr. Janas Ostrovskis

20240617

Birželio 28 d., penktadienį, 18 val. Valdovų rūmų muziejuje bus skaitoma paskaita apie išskirtinius fondus turinčią Lenkijos menų ir mokslų akademiją. Iš šių fondų į muziejų atvežta tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ bus atidaryta paskaitos „Lenkijos mokslų ir menų akademija bei jos rinkiniai“ išvakarėse. Vieną seniausių Lenkijos mokslo institucijų ir jos kolekcijas pristatys žymus lenkų dailės istorikas, Lenkijos mokslų ir menų akademijos prezidentas, buvęs ilgametis Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius, Valdovų rūmų muziejaus tarybos garbės narys, akademikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski).

Plačiau

Publikuota: 2015-10-08 20:54 Atnaujinta: 2015-10-09 09:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika