Švęsdami operos gimtadienį Lietuvoje Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir VšĮ „Banchetto musicale“ kviečia į operinio žanro pradininke laikomos operos „Euridikė“ koncertinį pastatymą. Prieš daugiau kaip 400 metų italų kompozitoriaus, garsiosios Florencijos kameratos nario Giulio Romolo Caccini parašytas melodraminis kūrinys ne tik įkūnija operos žanro gimimą, bet ir yra laikomas vienu svarbiausių impulsų greitai operinės muzikos sklaidai kitose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.
„Paminėti operos gimtadienį Lietuvoje – viena iš Valdovų rūmų muziejaus tradicijų ir šių tradicijų tęstinumas yra tarsi gijos, siejančios praeitį ir šiandieną. Prieš beveik 400 metų nuskambėjusi opera ir čia, Valdovų rūmuose, suformuotas muzikinis gyvenimas yra tai, kuo mes galime pagrįstai didžiuotis. Mūsų pareiga jį geriau pažinti, gaivinti, aktualinti ir pristatyti visuomenei. Siekiame priminti, kokie glaudūs saitai jungė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Europos kultūros erdve, kurioje užgimusios muzikos naujovės, tarp jų ir operos žanras, netrukus pasiekdavo ir mūsų šalį“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė.
Melodraminės operos „Euridikė“ koncertinis pastatymas Valdovų rūmų muziejaus Didžiojoje renesansinėje menėje skambės 2014 m. rugsėjo 4 d., o jį pamatyti galės visi bilietus į šį renginį įsigiję operos gerbėjai. Koncertinį operos atlikimą rengia Gintauto Venislovo ir Dariaus Stabinsko vadovaujamas choras ir konsortas „Brevis“ bei jungtinė solistų komanda iš įvairių šalių: baritonas Steinas Skjervoldas (Norvegija), sopranas Susanna Crespo Held (Ispanija), kontratenoras Piotras Olekas, tenorai Łukaszas Nowakas ir Krzysztofas Kozarekas (Lenkija), taip pat sopranas Edita Bagdonaitė-Venislovienė, mecosopranas Nora Petročenko, sopranas Ieva Gaidamavičiūtė-Barkauskė, tenoras Saulius Kizikas, bosas Nerijus Masevičius ir bosas-baritonas Modestas Jankūnas. Muzikinis koncertinio operos atlikimo vadovas D. Stabinskas.
„Euridikė“ pagal Ottavio Rinuccini pastoralę-libretą buvo parašyta Florencijos hercogo dukters Marijos de Mediči ir Prancūzijos karaliaus Henriko IV tuoktuvių proga. Muziką jai kūrė du kompozitoriai, priklausantys garsiajai Florencijos kameratai. 1600 m. spalio 6 d. vykusiose vestuvių iškilmėse skambėjo Jacopo Peri operos versija. Tačiau G. R. Caccini suskubo savąjį „Euridikės“ variantą publikuoti anksčiau, dar tų pačių metų gruodį. Todėl būtent šio kompozitoriaus kūriniui ir atiteko pirmosios operos muzikos istorijoje laurai. Tikroji jos premjera įvyko 1602 m. Florencijos Pitti rūmuose.
„Šiam kūriniui buvo lemta tapti didžiosios muzikinės revoliucijos, įvykusios XVI a. pabaigoje Italijoje, simboliu. Iš tikrųjų „Euridikės“ kūrėjai, garsiosios Florencijos kameratos nariai G. R. Caccini ir O. Rinuccini nelaikė savęs revoliucionieriais. Atvirkščiai, savo veikale jie siekė atkurti garbingą Europos kultūros praeitį, įkvėpti naujos gyvybės klasikinei graikų tragedijai“, – sako muzikinis koncertinio operos pastatymo atlikimo vadovas D. Stabinskas.
Operos „Euridikė“ siužetas pasakoja antikinę istoriją apie poetą ir muzikantą Orfėją bei jo mylimąją Euridikę. Ją jaunuolis susigrąžina iš mirusiųjų karalystės, kai menu sužavi požemio pasaulio valdovą Plutoną. Orfėjo paveiksle atskleidžiamos kameratos idėjos apie poezijos, retorikos ir muzikos santarvę, apie magišką meno galią.
Nors per savo gyvenimą G. R. Caccini parašė vos tris operas ir iš esmės kūrė tik Florencijoje, jo šeima paliko pėdsaką ir Lietuvos muzikos istorijoje. 1624–1625 m., per Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos bei jo pirmosios žmonos Onos Habsburgaitės sūnaus Vladislovo Vazos kelionę po Vakarų Europą, Toskanos dvare specialiai svečio apsilankymo proga G. R. Caccini duktė, garsi dainininkė ir kompozitorė Francesca Caccini sukūrė ir pastatė operą „Rudžero išlaisvinimas iš Alčinos salos“ (La liberazione di Ruggiero dall’isola d’Alcina). Kūrinio premjera Florencijoje įvyko 1625 m., o ją išsamiai kelionės dienoraštyje aprašė būsimą valdovą lydintis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis raštininkas Steponas Pacas. Po metų šis kūrinys buvo pastatytas ir Varšuvoje. Lietuvos ir Lenkijos valdovus bei diduomenę žavėjusi muzika Vilniuje suskambo po kelių šimtmečių. 2001 m. operos „Rudžero išlaisvinimas iš Alčinos salos“ premjerą Vilniaus Žemutinėje pilyje atkastų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos mūrų erdvėse pastatė D. Stabinsko vadovaujamas kolektyvas.
Dramma per musica įkvėptas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza mezgė glaudžius ryšius su iškiliausiais to meto Europos muzikos kūrėjais, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją Vilniuje pripildė kultūrinės gyvybės ir paįvairino muzikos naujovėmis. Būtent šio valdovo pastangomis 1636 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose pastatyta pirmoji opera Lietuvoje – „Elenos pagrobimas“. Ši data ir laikoma oficialiu operos gimtadieniu Lietuvoje, kurį kasmet kviečia švęsti Valdovų rūmų muziejus.
Informaciją apie bilietus į šį renginį rasite čia
