Šiandien, gegužės 14 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidėjo tris dienas truksianti tarptautinė konferencija „Lietuva–Italija: šimtmečių ryšiai“. Pirmą kartą abiejų šalių istorijoje vykstančiame tokio pobūdžio renginyje pranešimus apie daugialypius Lietuvos ir Italijos ryšius skaitys daugiau kaip pusšimtis mokslininkų iš Lietuvos, Italijos, Lenkijos ir JAV.
„Norisi pasidžiaugti šia konferencija, kurioje bus siekiama pateikti mokslines įžvalgas, apibendrinimus apie įvairiapusius Lietuvos ir Italijos ryšius nuo seniausių laikų iki šių dienų arba apžvelgti procesus, kurių ryškiais ženklais tebesidžiaugiame ir šiandien“, – sveikindamas susirinkusius konferencijos svečius ir dalyvius sakė Lietuvos Respublikos kultūros ministras Šarūnas Birutis, kuris kartu su Italijos kultūros, kultūros paveldo ir turizmo ministru Darijumi Frančeskiniu (Dario Franceschini) tapo ir šios konferencijos globėju.
Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko teigimu, Lietuvos ir Italijos ryšiai, nors ir ne visada tolygūs, atsispindi daugelyje materialiųjų paminklų bei gausiuose rašytiniuose šaltiniuose. Jie minimi ir aptariami daugelyje Lietuvos politinės, taip pat kultūros ir meno sintezių, studijų, straipsnių, katalogų, publikacijų.
„Tačiau iki šiol nebuvo bandoma plačiau apibendrinti šių glaudžių bei įvairiapusių istorinių ryšių tarp Italijos, kaip Renesanso ir Baroko epochų Europos politinio centro ir kultūros bei meno tradicijų gimtinės, ir Lietuvos, susikūrusios lotyniškosios ir bizantiškosios civilizacijų paribyje“, – teigė Valdovų rūmų muziejaus direktorius.
Tris dienas truksiančioje tarptautinėje konferencijoje bus siekiama pateikti mokslines įžvalgas, apibendrinimus apie įvairiapusius Lietuvos ir Italijos ryšius nuo seniausių laikų iki šių dienų: nuo Gintaro kelio iki Eimunto Nekrošiaus ir nuo lietuvių kilmės iš romėnų legendos iki popiežiaus Jono Pauliaus II vizito. Pagrindiniai temų laukai – tai politiniai, diplomatiniai, bažnytiniai, kultūriniai ir meniniai saitai, konfesinių ryšių svarba meniniams procesams. Svarbiausi dėmesio objektai – archeologiniai duomenys, istoriniai faktai, procesai, asmenybės bei kultūrinio ir meninio paveldo paminklai, sukurti Lietuvoje italų meistrų arba importuoti į Lietuvą, taip pat lituanistiniai objektai Italijoje.
Apie visa tai pasakos platus būrys konferencijoje dalyvaujančių mokslininkų: habil. dr. Rūta Janonienė, prof. dr. Adomas Butrimas, prof. dr. Eugenijus Jovaiša (Vilniaus dailės akademija), prof. dr. Rimvydas Petrauskas, prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas), doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, dr. Rasa Banytė-Rowell (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius), dr. Moreno Bonda (Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas), prof. habil. dr. Marceli Kosman (Adomo Mickevičiaus universitetas, Poznanė), prof. dr. Nuccia Negroni Catacchio, dr. Veronica Gallo (Milano universitetas), prof. dr. dr. h. c. Pietro U. Dini (Pizos universitetas), prof. Giovanni Ricci (Feraros universitetas), dr. Paolo Cozzo (Turino universitetas) ir daugelis kitų. Visi pranešimai sinchroniškai verčiami į lietuvių ir italų kalbas.
Pirmą istorijoje tarptautinę konferenciją „Lietuva–Italija: šimtmečių ryšiai“ organizuoja Valdovų rūmų muziejus kartu su Lietuvos istorijos institutu, Vilniaus dailės akademija ir Vilniaus universitetu. Konferencijos partneriai – Italijos kultūros institutas Vilniuje, Italijos ambasada Lietuvoje ir Lietuvos ambasada Italijoje.
Visa konferencijos programa yra čia