Atrasti dingusį Vilnių Valdovų rūmuose šeštadieniais galės daugiau lankytojų

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykusi pirmoji Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istorijos tyrinėtojo, žinomo fotografo peizažisto Stanislovo Žvirgždo paskaita iš ciklo „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“ bus kartojama, o kitų jo paskaitų galės pasiklausyti daugiau žmonių, nes jos bus rengiamos didesnėje erdvėje – ne Lankytojų vestibiulio auditorijoje, o Didžiojoje renesansinėje menėje. Paskaitos vyks šeštadieniais nuo 16 valandos. Tokie sprendimai priimti po to, kai praėjusį šeštadienį į pirmą ciklo paskaitą atvyko neįtikėtinai didelis srautas klausytojų.

„Neslėpsiu: tai, kad žmonių susidomėjimas istorija, Valdovų rūmais ir dingusiu Vilniumi įveikė net didžiausius šalčius ir tiesiog perpildė Lankytojų vestibiulio auditoriją, mus maloniai nustebino. O šiandien nuo pat ankstyvo ryto netyla telefonas, gauname daugybę laiškų, kuriuose prašoma paskaitą pakartoti. Gerbiame visus savo lankytojus, todėl padarysime viską, kad į paskaitas apie dingusį Vilnių galėtų ateiti kuo daugiau žmonių“, – sako Valdovų rūmų muziejaus Renginių skyriaus vedėja Gintarė Šatevičiūtė.

Jau šį šeštadienį, vasario 8 d., 16 val. rengiamoje antroje ciklo „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“ dalyje galės apsilankyti kelis kartus daugiau lankytojų, nes ji bus rengiama Didžiojoje renesansinėje menėje. Paskaitos lektorius S. Žvirgždas šįkart pasakos apie Vilniaus miesto gynybinę sieną ir vartus, Trijų kryžių ir Bekešo kalnus, Vilniaus universiteto Botanikos sodą, Lukiškių aikštę, miesto užkardas, Vilniaus arkas, Šv. Onos bažnyčios barokinę varpinę ir Bernardinų ansamblio Kristaus Laiptų koplyčią, Aušros vartų Dievo Motinos paveikslo restauravimą ir karūnavimą.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojos dr. Jolantos Karpavičienės, reikia tikėtis, kad šįkart dalyvauti paskaitoje, pasisemti istorinių žinių ir atrasti dingusį Vilnių pavyks visiems norintiesiems: „Apgailestaujame, kad iki šiol Valdovų rūmai neturi galimybių renginiuose priimti didelių žmonių srautų veikiant ekspozicijoms, nes edukaciniams ir kultūriniams renginiams skirta didesnė, 300 kv. metrų,  speciali salė yra numatyta dar nebaigtoje rūmų B dalyje. Tačiau kol ji nebaigta, ieškome įvairių būdų, kaip bent iš dalies patenkinti visų savo lankytojų – ir atėjusių pažinti ekspozicijas, ir norinčių dalyvauti renginiuose – poreikius.“ Būtent dėl šios priežasties didžiulio populiarumo sulaukusi pirmoji paskaita pasibaigus visam ciklui bus pakartota.

Ciklą „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“ sudaro penkios paskaitos. Jose bus siekiama aptarti 50 temų, susijusių su istoriniais, religiniais ir kitais paminkliniais Vilniaus objektais. Kiekvienoje paskaitoje bus pristatoma apie 150 fotografijų, o nesant konkrečių objektų tam tikro laikotarpio nuotraukų bus pasitelkiamos senosios graviūros, piešiniai, akvarelės ir kita istorinė ikonografija, mažai žinoma arba visai nauja informacija: istoriniai faktai, dokumentai, legendos, pasakojimai. Visos ciklo paskaitos nemokamos.

Fotografas S. Žvirgždas yra surengęs daugiau kaip 50 asmeninių parodų, sukūręs apie 20 žinomų fotografijos darbų ciklų, sudaręs tris knygas ir išleidęs penkis fotografijos leidinius bei albumus. Fotografas studijavo istoriją Vilniaus universitete, taip pat mokėsi fotografijos Liaudies meno institute Maskvoje (Rusija), yra pelnęs daugybę apdovanojimų. Šiuo metu turi daug visuomeninių pareigų: eina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos fotografijos ekspertų komisijos pirmininko pareigas, yra Lietuvos kultūros tarybos narys, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos atstovas Lietuvoje ir kt.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Publikuota: 2014-02-03 14:49 Atnaujinta: 2014-02-03 15:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika