Atrasti dingusį Vilnių Valdovų rūmuose šeštadieniais galės daugiau lankytojų

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykusi pirmoji Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istorijos tyrinėtojo, žinomo fotografo peizažisto Stanislovo Žvirgždo paskaita iš ciklo „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“ bus kartojama, o kitų jo paskaitų galės pasiklausyti daugiau žmonių, nes jos bus rengiamos didesnėje erdvėje – ne Lankytojų vestibiulio auditorijoje, o Didžiojoje renesansinėje menėje. Paskaitos vyks šeštadieniais nuo 16 valandos. Tokie sprendimai priimti po to, kai praėjusį šeštadienį į pirmą ciklo paskaitą atvyko neįtikėtinai didelis srautas klausytojų.

„Neslėpsiu: tai, kad žmonių susidomėjimas istorija, Valdovų rūmais ir dingusiu Vilniumi įveikė net didžiausius šalčius ir tiesiog perpildė Lankytojų vestibiulio auditoriją, mus maloniai nustebino. O šiandien nuo pat ankstyvo ryto netyla telefonas, gauname daugybę laiškų, kuriuose prašoma paskaitą pakartoti. Gerbiame visus savo lankytojus, todėl padarysime viską, kad į paskaitas apie dingusį Vilnių galėtų ateiti kuo daugiau žmonių“, – sako Valdovų rūmų muziejaus Renginių skyriaus vedėja Gintarė Šatevičiūtė.

Jau šį šeštadienį, vasario 8 d., 16 val. rengiamoje antroje ciklo „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“ dalyje galės apsilankyti kelis kartus daugiau lankytojų, nes ji bus rengiama Didžiojoje renesansinėje menėje. Paskaitos lektorius S. Žvirgždas šįkart pasakos apie Vilniaus miesto gynybinę sieną ir vartus, Trijų kryžių ir Bekešo kalnus, Vilniaus universiteto Botanikos sodą, Lukiškių aikštę, miesto užkardas, Vilniaus arkas, Šv. Onos bažnyčios barokinę varpinę ir Bernardinų ansamblio Kristaus Laiptų koplyčią, Aušros vartų Dievo Motinos paveikslo restauravimą ir karūnavimą.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojos dr. Jolantos Karpavičienės, reikia tikėtis, kad šįkart dalyvauti paskaitoje, pasisemti istorinių žinių ir atrasti dingusį Vilnių pavyks visiems norintiesiems: „Apgailestaujame, kad iki šiol Valdovų rūmai neturi galimybių renginiuose priimti didelių žmonių srautų veikiant ekspozicijoms, nes edukaciniams ir kultūriniams renginiams skirta didesnė, 300 kv. metrų,  speciali salė yra numatyta dar nebaigtoje rūmų B dalyje. Tačiau kol ji nebaigta, ieškome įvairių būdų, kaip bent iš dalies patenkinti visų savo lankytojų – ir atėjusių pažinti ekspozicijas, ir norinčių dalyvauti renginiuose – poreikius.“ Būtent dėl šios priežasties didžiulio populiarumo sulaukusi pirmoji paskaita pasibaigus visam ciklui bus pakartota.

Ciklą „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“ sudaro penkios paskaitos. Jose bus siekiama aptarti 50 temų, susijusių su istoriniais, religiniais ir kitais paminkliniais Vilniaus objektais. Kiekvienoje paskaitoje bus pristatoma apie 150 fotografijų, o nesant konkrečių objektų tam tikro laikotarpio nuotraukų bus pasitelkiamos senosios graviūros, piešiniai, akvarelės ir kita istorinė ikonografija, mažai žinoma arba visai nauja informacija: istoriniai faktai, dokumentai, legendos, pasakojimai. Visos ciklo paskaitos nemokamos.

Fotografas S. Žvirgždas yra surengęs daugiau kaip 50 asmeninių parodų, sukūręs apie 20 žinomų fotografijos darbų ciklų, sudaręs tris knygas ir išleidęs penkis fotografijos leidinius bei albumus. Fotografas studijavo istoriją Vilniaus universitete, taip pat mokėsi fotografijos Liaudies meno institute Maskvoje (Rusija), yra pelnęs daugybę apdovanojimų. Šiuo metu turi daug visuomeninių pareigų: eina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos fotografijos ekspertų komisijos pirmininko pareigas, yra Lietuvos kultūros tarybos narys, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos atstovas Lietuvoje ir kt.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Mums svarbi Jūsų nuomonė!

20241128

Kviečiame dalyvauti Valdovų rūmų muziejaus lankytojų apklausoje ir padėti mums ištaisyti trūkumus, jei tokių pastebite.

Plačiau

Naujausi istorijos tyrimai apie Tadą Kosciušką. Skiriama 230-osioms sukilimo metinėms

20241204

Šiemet sukanka 230 metų nuo Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimo prieš antrąjį Respublikos padalijimą, Rusijos bei Prūsijos intervenciją bei 1793 m. Gardino seimo nutarimus (1794 m.). Ta proga Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos istorikai pristatys naujausius tyrimus apie vieną iš sukilimo vadovų, Tadą Kosciušką, aptars visuomenės teisės sukilti ir priešintis problemą.

Plačiau

Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: tarp lojalumo ir (ne)paklusnumo“

20241126

Minint 1794 m. sukilimo Abiejų Tautų Respublikoje 230-ąsias metines siekiama nauju žvilgsniu pažvelgti į pilietinį pasipriešinimą bei aptarti, kaip aštuonioliktojo šimtmečio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė suvokė lojalumą, pavaldumą ir (ne)paklusnumą. Konferencijos dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pristatys naujausius pilietinio nepaklusnumo, individo laisvės ir visuomeninės tvarkos problemų tyrimus, aptars, kiek gilus buvo luominis, tarnybinis, profesinis, religinis, šeiminis paklusnumas ir kokias raiškos formas įgavo ar įgaudavo priešinimasis valdovo (pono, darbdavio, užsakovo ir kt.) valdžiai bei valiai.

Plačiau

Publikuota: 2014-02-03 14:49 Atnaujinta: 2014-02-03 15:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika