Valdovų rūmai kviečia švęsti operos gimtadienį

Norėdamas paminėti operos gimimą Lietuvoje, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kviečia į programos „Operos diena Valdovų rūmuose“ renginius, vyksiančius rugsėjo 7 d., šeštadienį, Valdovų rūmuose. Šią dieną operos gimtadienio svečių laukia dvi turiningos paskaitos, knygos apie senąją operą sutiktuvės ir koncertas, kuriame svečiai iš Italijos ir Prancūzijos pristatys XIII a. muzikinę dramą – „Vaidinimą apie Robeną ir Marijoną“.
 
„Paminėti operos gimtadienį Lietuvoje – viena iš Valdovų rūmų muziejaus tradicijų, ir šių tradicijų tęstinumas yra tarsi gijos, siejančios praeitį ir šiandieną. Prieš beveik keturis šimtus metų nuskambėjusi opera ir čia, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, pasireiškęs muzikinis fenomenas yra tai, kuo mes galime pagrįstai didžiuotis ir ko neturėtume pamiršti. Juk Vilnius buvo vienas iš nedaugelio Europos didmiesčių, kuriame už Italijos ribų anksčiausiai pastatyta ankstyvoji italų opera, ji čia skambėjo gerokai anksčiau negu Paryžiuje, Londone arba Neapolyje“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
 
Operos gimtadienio – „Operos dienos Valdovų rūmuose“ – renginiai prasidės 13.00 val. vieša nemokama Tarptautinės muzikologų draugijos prezidento, Bario konservatorijos ir Bazilikatos universiteto profesoriaus Dinko Fabrio (Dinko Fabris) paskaita „Dvi Neapolio operos karalienės: nuo „Didonės“ (1650) iki „Penelopės“ (1725)“. Ji rengiama muziejaus lankytojų vestibiulyje esančioje auditorijoje. Paskaitoje anglų kalba su apibendrinančiu vertimu į lietuvių kalbą profesorius pristatys operos žanro raidą viename italų muzikinės kultūros centrų Neapolyje iki XVIII a., taip pat neapolietiškosios operos savitumą baroko kultūros kontekste.
 
Po šios paskaitos, 16.00 val., muziejaus lankytojų vestibiulyje esančioje auditorijoje bus rengiamas kitas nemokamas renginys – unikalios knygos apie operą sutiktuvės. Specialiai operos gimtadieniui paskelbtas Valdovų rūmų muziejaus leidinys suteikia galimybę susipažinti su vienu įdomiausių XVII a. Europoje paplitusių operos žanrų – turnyrine opera. Apie ją pasakoja 1652 m. Vienoje pastatytos trijų veiksmų operos „Varžybos“ libreto faksimilė dviem kalbomis (italų ir vokiečių) su lietuvišku vertimu ir moksliniu komentaru lietuvių, italų ir anglų kalbomis. 
 
Knygos apie operą „Varžybos“ sutiktuvėse dalyvaus ne tik operos raidą tyrinėjęs filologas, žymus baltistas, šios knygos sudarytojas, įvadinio teksto autorius ir vertėjas prof. habil. dr. dr. h. c. Gvidas Mikelinis (Guido Michelini, Parma, Italija), bet ir libreto vertimą iš senosios italų į lietuvių kalbą parengusi filologė Birutė Žindžiūtė-Michelini, muzikologė prof. habil. dr. Jūratė Trilupaitienė, muzikologė dr. Aleksandra Pister, filologas dr. Dainius Būrė ir leidiniui pratarmę parašęs tiek Lietuvoje, tiek Italijoje garsus teatro režisierius Eimuntas Nekrošius.
 
Pasibaigus knygos pristatymui, 18.00 val., muziejaus lankytojų vestibiulio auditorijoje operos gerbėjų lauks dar viena vieša nemokama ansamblio „Micrologus“ vadovės Patricijos Bovi (Patrizia Bovi) paskaita „Muzika Neapolio Anžu dvare XIII a.“ ir „Vaidinimas apie Robeną ir Marijoną“. Paskaitoje, kuri bus verčiama iš italų į lietuvių kalbą, bus apžvelgiamas muzikinis-kultūrinis Viduramžių kontekstas, aptariama Adomo Aliečio (Adam de la Halle) sukurtos pastoralės „Vaidinimas apie Robeną ir Marijoną“ meninė vertė, reikšmė ir atlikimo ypatumai. Ši paskaita bus tam tikras įvadas į vakaro koncertą, užbaigsiantį programos „Operos diena Valdovų rūmuose“ renginius.
 
Po paskaitos bilietus įsigiję operos gerbėjai aptartąjį kūrinį galės pamatyti 19.00 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyksiančiame koncerte „Vaidinimas apie Robeną ir Marijoną“. Muzikinę dramą atliks ansamblis „Micrologus“ (Italija, Prancūzija), kurį sudaro garsūs senosios muzikos atlikėjai: Patrizia Bovi, Gabriele Russo, Goffredo Degli Esposti, Enea Sorini, Olivier Marcaud, Somine Sorini ir Leah Stuttard. Koncertas rengiamas kartu su Dariaus Stabinsko vadovaujamu tarptautiniu senosios muzikos festivaliu „Banchetto musicale“.
 
Neapolyje apie 1283 m., kai Lietuvoje įsitvirtino Gediminaičių dinastija, sukurtas A. Aliečio „Vaidinimas apie Robeną ir Marijoną“ muzikos istorijoje laikomas pirmuoju sceniniu kūriniu ir siejamas su ankstyviausiomis operos arba operetės ištakomis. Jo siužetas pasakoja apie žavingos piemenaitės Marijonos ir į medžioklę susiruošusio riterio Robeno susitikimą. Vaidinimą sudaro tradicinės liaudies dainos, itališki šokiai ir žaidimai, kuriuos lydi įvairiausiais viduramžių instrumentais atliekama muzika.
 
Valdovų rūmų muziejus jau suformavo tradiciją kasmet rudens kultūros renginių sezoną pradėti operinės muzikos istorijos Lietuvoje faktų paminėjimu. Remiantis istoriniais šaltiniais, žinoma, kad 1636 m. rugsėjo 4 d. Valdovų rūmuose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji opera Lietuvoje – „Elenos pagrobimas“. Žinomi arba numanomi ir šios baroko operos kūrėjai – italų menininkai. Muziką jai greičiausiai sukūrė valdovo kapelos dirigentas ir kompozitorius Markas Skakis (Marco Scacchi), libretą parašė poetas ir dramaturgas Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli), o scenografija ir mašinerijos architektūra rūpinosi Agostinas Ločis (Agostino Locci).
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Europos senosios muzikos atlikėjai ir specialistai – Vilniuje, Valdovų rūmuose

20250314

Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona Vytautienė

20250314

Kovo mėnuo minimas kaip Tarptautinis moterų istorijoje mėnuo, kai prisimenamos ir pagerbiamos moterys, palikusios ryškių pokyčių Lietuvos istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose šį mėnesį paminėsime kelias ypatingas moteris, kurios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbios, įdomios ir žymios asmenybės.
 
Pirmoji ryški Lietuvos moteris, kurią visiems verta prisiminti, yra Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo pirmoji žmona.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca

20250318

XVI a. valdovė Bona Sforca turėjo nemažai titulų – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Bario ir Rosano kunigaikštytės. Bona buvo aktyvi politinio gyvenimo dalyvė ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Tai viena žinomiausių, labiausiai legendomis apipintų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovių.

Plačiau

Publikuota: 2013-09-03 12:40 Atnaujinta: 2013-09-03 13:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika