Operos gimtadienio šventei Lietuvoje – unikali knyga apie operą

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai tęsia pradėtas turiningų istorinių knygų leidybos tradicijas ir, pasitikdamas operos Lietuvoje gimtadienį, suteikia galimybę susipažinti su vienu įdomiausių XVII a. Europoje paplitusių operos žanrų – turnyrine opera. Apie tai pasakoja 1652 m. Vienoje pastatytos trijų veiksmų operos „Varžybos“ libreto faksimilė dviem kalbomis (italų ir vokiečių) su lietuvišku vertimu ir moksliniu komentaru. Šį leidinį spaudai parengė Valdovų rūmų muziejus. Jis pasirodė vos prieš keletą dienų.
 
„Džiaugiamės turėdami galimybę plačiajai visuomenei pasiūlyti dar vieną Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijų leidinį, kuris vertas atidesnio dėmesio, nes pristato vieną įdomiausių operos žanrų, taip pat dėl to, kad tai – autentiškas istorijos šaltinis, susijęs su Lietuvos ir kitų Europos valstybių valdovų dvarų kultūros paveldu, atspindi viso regiono dinastinius ir meninius ryšius“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
 
Lietuvoje turnyrinės operos žanras nėra plačiai žinomas, tačiau neabejotina, kad operos „Varžybos“ libreto autorius Mikelis Bjankis (Michele Bianchi), pasivadinęs Alberto Viminos slapyvardžiu, yra lankęsis Lietuvoje ir ją aprašęs. Be to, šios operos iniciatorius Šventosios Romos imperijos (Vokietijos) imperatorius Ferdinandas III buvo Lietuvos ir Lenkijos valdovės Cecilijos Renatos Habsburgaitės brolis, Vladislovo Vazos, pastačiusio pirmąsias tris operas Vilniuje XVII a. pirmojoje pusėje, svainis.
 
Opera „Varžybos“ pastatyta norint pagerbti Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando III anūkės, Ispanijos karaliaus dukros Margaritos Marijos Teresės gimimą. Pasak operos raidą tyrinėjusio filologo, žymaus baltisto, šios knygos sudarytojo, įvadinio teksto autoriaus ir vertėjo prof. habil. dr. dr. h.c. Gvido Mikelinio (Guido Michelini, Parma, Italija), turnyrinės operos žanrui priskiriamas kūrinys prasideda opera: jos veiksmas rutuliojasi tol, kol iškyla konfliktinė situacija, o ją reikia išspręsti ginklais; tuomet operos veiksmas sustoja ir prasideda turnyras. 
 
„Jam vykstant riteriai turi galimybę pademonstruoti savo sugebėjimus, naudodamiesi tradiciniais Viduramžių ginklais, tokiais kaip ietys, kardai arba kalavijai. Tai spektaklis spektaklyje. Įsisiautėjus kovai, pasirodo kokia nors dievybė, liepianti nutraukti turnyrą ir susitaikyti. Tuomet riteriai pasitraukia, ir esant tokiai atmosferai opera pratęsiama iki galo“, – teigia leidinio sudarytojas.
 
Operos „Varžybos“ leidiniui pratarmę parašęs tiek Lietuvoje, tiek Italijoje žinomas režisierius Eimuntas Nekrošius įsitikinęs, kad skaitydamas šį libretą kiekvienas turės galimybę pajusti XVII a. vidurio operų pastatymo nuotaikas, nors ir nėra išlikusios originalios šių kūrinių muzikos. „Tokiam bandymui atkurti praeitį mūsų laikų žmogaus akimis labai padėtų autentiška aplinka – tokia, kokią radau, dirbdamas pagal Andrėjos Paladijo (Andrea Palladio) projektą Renesanso laikais statytame įstabiajame Vinčencos teatre „Olimpico“. Arba tokia, kokią tikriausiai būtų galima rasti atkurtuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje“, – pastebi jis.
 
Operos „Varžybos“ moksliniai komentarai skelbiami trimis kalbomis – lietuvių, italų ir anglų. Taip pat šiame leidinyje publikuojamos faksimilės italų ir vokiečių kalbomis iš šios operos libreto egzempliorių, saugomų Švedijos karališkojoje bibliotekoje. Libreto vertimą iš senosios italų į lietuvių kalbą parengė filologė Birutė Žindžiūtė-Michelini.
 
XVII a. viduryje Vienoje išleisti šios operos libretai yra labai reti, jų pasaulyje išliko vos keli egzemplioriai. „Kiek jų buvo iš viso – nėra žinoma, šiuo metu po vieną egzempliorių saugoma Vienoje, Stokholme, Madride ir Gotoje. Italijoje nėra žinomas nė vienas originalus šios operos libreto faksimilės egzempliorius“, – sako G. Mikelinis. Pabrėžtina, kad anuomet šios operos libretas išleistas ne tik italų, bet ir vokiečių kalba – tam, kad jį galėtų suprasti visi Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando III dvariškiai.
 
Itališkasis libretas unikalus dar ir tuo, kad jis papuoštas net 7 originaliomis operos scenografijos graviūromis. Be to, tiek itališkasis, tiek ir vokiškasis libretas buvo išspausdintas jau po operos atlikimo, todėl jie pasakoja ir apie tai, kaip spektaklis įvyko, kas ir kokius vaidmenis atliko turnyro metu. Šis kronikinis libretų aspektas, atskleidžiantis operos pastatymo aplinkybes, taip pat yra unikalus ankstyvųjų itališkųjų operų libretų publikacijų kontekste. Todėl pasirodęs leidinys turi svarbią lituanistinio paveldo pažinimo reikšmę. Taip pat jis padeda suvokti bendrą Europos meninės raidos kontekstą.
 
Plačiajai visuomenei šis leidinys bus pristatytas rudenį švenčiant operos gimtadienį Lietuvoje – 1636 m. rugsėjo 4 d. Valdovų rūmuose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūpesčiu buvo pastatyta opera „Elenos pagrobimas“. Valdovų rūmų muziejus jau suformavo tradiciją kasmet rudens kultūros renginių sezoną pradėti operinės muzikos istorijos Lietuvoje faktų paminėjimu. Šiemet operos gimtadienio Lietuvoje iškilmingas ir turiningas paminėjimas numatytas rugsėjo 7 d.
 
Tačiau knygą „Opera „Varžybos“ skaitytojai galės įsigyti ir anksčiau. Ji, kaip ir kiti Valdovų rūmų muziejaus leidiniai, bus platinami už savikainą, be prekybos antkainio internetu. Knygų taip pat galima įsigyti muziejaus lankytojų vestibiulyje esančiame knygyne-suvenyrų parduotuvėje, Vilniaus centriniame knygyne (Gedimino pr. 13, Vilnius), knygynuose „Didysis Pegasas“ (PC „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilnius) ir „Akademinė knyga“ (Universiteto g. 4, Vilnius), Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A), Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius), Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22, Vilnius).
 
Knygos mecenatai Vida ir Egidijus Radveniai, leidybą taip pat parėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas, Pjeve d'Alpago (Italija) savivaldybė, Italijos ambasada Lietuvoje, Valdovų rūmų paramos komitetas JAV ir Valdovų rūmų paramos fondas.
 
Daugiau informacijos apie leidinių užsakymą internetu: spauskite čia

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Šią vasarą Valdovų rūmuose – Baroko prabanga ir aistros

20250620

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai šią vasarą didžiausią dėmesį skiria Baroko epochai. Pavyzdžiui, jau birželio 26 d. 18.00 val. žinomas reperis Pijus Opera interpretuos Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) poeziją, o Baroko muzikos improvizacijas atliks klavišininkas Vitalijus Neugasimovas bei perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. 

Plačiau

Per Jonines – į Valdovų rūmus

20250619

Valdovų rūmų muziejus per Jonines, birželio 24 d., DIRBS ĮPRASTU LAIKU – Jūsų lauksime nuo 10.00 iki 18.00 val. Puiki proga neskubant aplankyti parodas ir ekspozicijas. 

Iškart siunčiame linkėjimus iš Valdovų rūmų Renesansinio Bonos Sforcos sodo visiems varduvininkams, švenčiantiems Jonines

Iki pasimatymo muziejuje!

Plačiau

Simonas Čechavičius. Baroko meistras Pidhirciuose

20250612

Valdovų rūmų muziejus pristato vieną žymiausių Abiejų Tautų Respublikos Baroko epochos dailininkų – Simoną Čechavičių (Szymon Czechowicz, 1689–1775). Lenkijoje gimęs, Italijoje tapybos mokęsis S. Čechavičius išgarsėjo kaip religinės dailės kūrėjas, buvo kviečiamas tapyti Lenkijoje, Lietuvoje, dabartinės Ukrainos, Baltarusios miestuose, kurie anuomet priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Išlikusias meistro drobes šiandien kiekviena valstybė saugo kaip savo dailės aukso fondą.

Plačiau

Parodoje – ir trapaus gobeleno restauravimo paslaptys

20250530

Valdovų rūmų muziejus birželio 1 ir 2 dienomis nedirbs, tačiau jau nuo birželio 3-iosios atveria duris vasaros sezonui – dirbs ilgiau ir parengęs staigmenų lauks lankytojų. Nuolatinėje ekspozicijoje visuomenei bus pristatyta naujausia muziejaus sėkmės istorija – restauruotas, kaip manoma, XVIII a. viduryje Obiusono karališkojoje manufaktūroje, Prancūzijoje, sukurtas gobelenas „Sabinių pagrobimas“. Šis nuostabaus grožio kūrinys buvo ilgai restauruotas ir jo restauravimo istorija tapo svarbia ekspozicijos dalimi. O Valdovų rūmų muziejaus lankytojams nuo šiol suteikiama galimybė iš arti pažinti gobeleno istoriją, jo restauravimo etapus ir restauratoriaus profesijos subtilybes.

Plačiau

Publikuota: 2013-08-09 17:04 Atnaujinta: 2013-11-20 10:40
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika