2013 m. gegužės 13 d. žymus vokiečių teisės istorikas, Martyno Liuterio (Martin Luther) Halės-Vitenbergo universiteto profesorius, Saksų mokslo akademijos Leipcige tikrasis narys Haineris Liukas (Heiner Lück) Vilniaus universiteto Istorijos fakultete skaitė viešą paskaitą apie ypatingą Europos teisės ir kultūros istorijos fenomeną. Jis įkūnija bendrą Europos miestų istorinį paveldą ir sieja daugelį šiuolaikinių valstybių.
Magdeburgo miesto teisė ir Saksų veidrodis – tai du teisės šaltiniai, kurie beveik prieš 800 metų buvo sukurti dabartinės Vokietijos žemės Saksonijos-Anhalto teritorijoje. Jų kokybė ir istorinės aplinkybės lėmė šių šaltinių poveikio apimtį tiek erdvės, tiek ir laiko požiūriais. Magdeburgo miesto teisė ir Saksų veidrodis išplito didžiuliame areale nuo Elbės Vakaruose iki Dniepro Rytuose, kai kuriose vietovėse iš dalies galiojo net iki XIX a. Saksų-Magdeburgo teisės nuostatas perėmė šimtai miestų ir gyvenviečių šiandienėse Europos valstybėse – Baltarusijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Ukrainoje ir Vengrijoje. Nuo XIII iki XVIII a. vykę recepcijos procesai tapo vertingu modernios Europos kultūros bei istorijos pagrindu. Kokybiška teisinė kultūra formavo tam tikrą tapatumą, kurio poveikis juntamas iki šiol. Vidurio Vokietijoje susiklosčiusi teisė šiandienės Saksonijos-Anhalto žemės sostinę Magdeburgą ir jo apylinkes vėlyvaisiais Viduramžiais bei ankstyvaisiais Naujaisiais laikais susiejo su daugelio Vidurio Rytų Europos miestų bei sričių pirkliais, amatininkais, miestiečiais ir valdžios žmonėmis.
Žymioji Magdeburgo miesto teisė prie Elbės upės įsikūrusioje prekybos metropolijoje klostėsi nuo XII a. Jos nuostatos, apibrėžusios karaliaus, kunigaikščio ir miesto valdžios darnų santykį, tapo pavyzdžiu daugeliui vadinamųjų dukterinių miestų ir juose skatino prekybos bei amatų plėtrą. Vieni miestai šią teisę perėmė patys. Kitiems specialiomis privilegijomis Magdeburgo teisę suteikdavo miestų savininkai. Pavyzdžiui, tokiu būdu 1387 m. Vilnius gavo savivaldą. Taip ilgainiui Vidurio Rytų Europos erdvėje susiklostė tankus didžiausiai miesto teisės šeimai priklausiusių vietovių tinklas. Sklisdami į Europą Saksų veidrodis ir Magdeburgo teisė sudarė darnią simbiozę, kurios poveikis Europos teisės raidai buvo juntamas ir vėlesniais laikais. Milžinišką reikšmę šiems procesams turėjo ir tai, kad Magdeburgo teisės privilegijas buvo gavę daugelis miestų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Fundamentalios Saksų veidrodžio ir Magdeburgo miesto teisės idėjos aktualios ir šiomis dienomis. Atsakomybė Dievui ir žmonėms, vykdant teisingumą, teisės ir įstatymų laikymasis, miestų savivalda, tolerantiškas sambūvis tarp įvairių visuomenės grupių bei skirtingų kultūrų buvo Magdeburgo miestiečių bei jų kurtos teisės idealai, išlaikę laiko išbandymus.
Šiame pranešime buvo siekiama atkreipti dėmesį į mus siejantį ypatingą Europos teisės istorijos fenomeną, kviečiama sutelktomis įvairių šalių mokslininkų jėgomis jį tirti, raginama drauge prisiminti civilizuoto žmonių bendrabūvio Europoje ištakas ir principus, mėginama įvertinti Lietuvos istorinį vaidmenį Magdeburgo teisės sklaidos į Rytus procesuose.
Prof. H. Liukas yra žymus teisės istorijos specialistas, daugelį metų nuosekliai nagrinėjantis Magdeburgo teisės bei Saksų veidrodžio sklaidą Europoje ir koordinuojantis šio fenomeno tarptautinius tyrimus. Jo moksliniai interesai aprėpia ir kitas sritis. Prof. H. Liukas tyrinėja Viduramžių teisės raidą, liuteroniškosios reformacijos teisinius aspektus, teisės archeologiją bei ikonografiją, Martyno Liuterio Halės-Vitenbergo universiteto istoriją. Šiomis temomis prof. H. Liukas paskelbė beveik pustrečio šimto straipsnių. Jis yra septynių monografijų autorius ir daugiau nei 30-ies mokslinių leidinių sudarytojas. Pranešėjas taip pat aktyviai dalyvauja ir kitoje akademinėje veikloje. Jis yra Makso Planko (Max Planck) Europos teisės istorijos instituto Frankfurte prie Maino tarptautinės mokslo tarybos bei įvairių kitų mokslinių komisijų narys, tarptautinių projektų iniciatorius ir koordinatorius, rengia mokslines konferencijas.
.
