Šiais metais bus leidžiamas trečiasis „Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae“ („Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronikos“) tomas. Jau yra parengti Valdovų rūmų muziejaus veiklą apibendrinantys straipsniai.
Kviečiami archeologai, istorikai, meno ar architektūros istorikai, senosios raštijos tyrinėtojai, restauratoriai, muziejininkai ir visi tyrinėtojai siūlyti savo straipsnius šiam leidiniui.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika
2009 m. įsteigus Valdovų rūmų muziejų netrukus įkurta ir leidybos grupė, kuri per ketverius muziejaus veiklos metus jau yra parengusi ir išleidusi 40 leidinių. Be tradicinių muziejui skirtų publikacijų apie rinkinius, parodų katalogų, muziejų pristatančių albumų, išleistos ir platesnei auditorijai skirtos knygos apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės istoriją ir iždą, pirmąją Lietuvos operą, mūrines XIII–XVI a. pilis, didikų Sapiegų rūmus Antakalnyje ir daugelis kitų.
Specialiu periodiniu leidiniu pristatyti muziejaus veiklą paskatino kolegų iš Lietuvos ir užsienio muziejų patirtis. Geriausiai žinomi panašios krypties leidiniai būtų – „Lietuvos dailės muziejaus metraštis“, Lietuvos nacionalinio muziejaus metraščių serijos „Etnografija“, „Numizmatika“, kolegų užsienyje taip pat jau kelis dešimtmečius leidžiamos Krokuvos „Vavelio studijos“, atskira serija publikuojami „Vavelio archeologijos aktai“, Varšuvos „Pilies kronika“, „Varšuvos karališkosios pilies metiniai raportai“ ir kt. Tokio pobūdžio leidiniai Europos kraštuose, kuriuose fiksuojama įvairių draugijų, muziejų, bibliotekų, archyvų bei kitų kultūros institucijų veikla, pradėti skelbti jau XIX a., ne ką vėliau į analogišką leidybą įsitraukė ir įstaigos Vilniuje.
Dar bekuriant Valdovų rūmų muziejų jau buvo mąstoma apie tokio pobūdžio leidinį. Be apžvalginės dalies, kilo mintis dėmesį sutelkti ir kiek plačiau panagrinėti keletą aspektų, tačiau svarbiausias Kronikos tikslas yra pristatyti muziejaus veiklą – ekspozicijas, parodas, svarbesnius įvykius ir renginius, tarptautinio bendradarbiavimo veiklą. Bandoma ar siekiama į tai žvelgti kiek plačiau, daugiau dėmesio telkiant į teorinės muziejininkystės sujungimą su praktika, šios veiklos analizę.
Kita, kol kas tarp kolegų daugiau dėmesio sulaukusi Kronikos dalis – mokslinių straipsnių skiltis. Čia pristatoma Valdovų rūmų ir visos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinių, architektūrinių, istorinių ir kitų tyrimų medžiaga. Kronikos mokslinių straipsnių skyriuje temiškai tarsi toliau pristatomi ankstesni rūmų tyrimai, paskelbti 1989–2003 m. Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ išleistuose ataskaitinio pobūdžio leidinio „Vilniaus Žemutinės pilies rūmai“ penkiuose tomuose ir 2006–2007 m. parengtose dviejose knygose – „Vilniaus Žemutinė pilis XIV–XIX a. pradžioje“.
Kronikos mokslinės publikavimo veiklos gairės, be archeologijos ir istorijos tyrinėjimų, eksponatų tyrimų, restauravimo pristatymo, numato skelbti straipsnius apie valdovų, didikų, rūmuose dirbusių menininkų ir amatininkų vaidmenį, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lituanistikos paveldo paieškas, Europos valstybės valdovų dinastinę ir politinę veiklą, istorinių rezidencijų tyrimus, jų atkūrimą, tokio pobūdžio paminklų apsaugą.
Muziejus įkurtas 2009 metais ir pirmieji veiklos metai buvo skirti daugiau struktūrai sukurti ir moksliniams tyrimams įsibėgėti. Todėl pirmasis Kronikos tomas išleistas 2011 m., tarsi atsiskaitant už 2009 ir 2010 metus. Jame skelbiami apžvalginiai tekstai apie Valdovų rūmų tyrinėjimus, juose dalyvavusias institucijas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos atkūrimo procesą iki Valdovų rūmų muziejaus įkūrimo ir jau įkurtos institucijos dvejų metų veiklos ataskaitos. Čia surinkti ir publikuojami Lietuvos valstybės atsakingų institucijų teisiniai aktai, susiję su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tyrimais ir atkūrimo procesu. Tarp mokslinių straipsnių pažymėtina muziejaus dendrochronologės Rūtilės Pukienės ir vyresniojo muziejininko-archeologo Egidijaus Ožalo naujausių tyrimų apie medines konstrukcijas po rūmų pamatais publikacija, kurioje skelbiami apibendrinti pamatų tipologiniai duomenys. Ypač vertingos yra nustatytos dendrochronologinės tyrinėtų konstrukcijų datos, leidžiančios patikslinti ir iš dalies iš naujo peržvelgti rūmų atskirų korpusų statybos datavimo klausimus ir ankstyvosios mūrinės pilies raidą.
Antrasis Kronikos tomas skirtas 2011 m. veiklai apžvelgti. Šiame tome, be kronikinės dalies ir muziejaus padalinių veiklos apibendrinimo, tęsiamas su rūmų atkūrimu susijusių institucijų pristatymas. Šį kartą plačiau pristatoma rūmų statybos darbų užsakovo institucija – VĮ Vilniaus pilių direkcija. Taip pat pateikiami 2012 m. vykdytos visuomenės apklausos duomenys, kurie rodo, kad, nepaisant žiniasklaidos propaguojamo neigiamo požiūrio į rūmų atkūrimą, apie 80 proc. apklaustųjų tai vertina palankiai.
Antrojo Kronikos tomo mokslinių straipsnių dalyje publikuojami 2011 m. rūmuose vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Vazų epocha Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ pranešimų pagrindu parengti straipsniai. Verta išskirti muziejaus darbuotojo Povilo Blaževičiaus kartu su kolegomis iš kitų institucijų Toma Zarankaite ir Sauliumi Rumbučiu parengtą tarpdalykinį straipsnį apie medžioklinius, medžiojamuosius ir naminius paukščius XIV–XVI a., remiantis Vilniaus Žemutinės pilies archeloginių tyrimų duomenimis. Straipsnyje pristatomi istoriniai duomenys apie medžioklę plėšriaisiais paukščiais, informacija apie archeologų rastus paukščių kaulus ir kaulų tyrimų rezultatai. Beveik visiškai išlikęs vištvanagio patelės skeletas, ne vienas medžioklinių sakalų galvos odinis gobtuvėlis. Įdomu tai, kad bene pirmą kartą pateikti išsamiai išnagrinėti tokio pobūdžio archeologiniai duomenys, padedantys atskleisti bent kelis Vilniaus rūmų gyventojų pomėgius (pvz., medžioklę kaip pramogą ir diplomatijos įrankį), taip pat aukštos socialinės padėties demonstraciją ir dalį rūmų gyventojų maisto raciono.
Valdovų rūmų muziejaus vyresniojo muziejininko-archeologo E. Ožalo ir rinkinio saugotojos-tyrinėtojos Eglės Zaveckienės straipsnis apie XV a. gotikinius koklius apibendrina šių koklių pagrindines radimvietes Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Remiantis šiais duomenimis, keliamos hipotezės, kuriuose pastatuose šios krosnys galėjo stovėti.
Paminėtinas ir Eduardo Remeco straipsnis apie Aukso ordos monetas, rastas Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Remiantis šiais radiniais daroma įdomi prielaida, kad XIV a. pabaigoje ginant pilį dalyvavo totorių ir karaimų būrys.
