Jaunieji menininkai sukūrė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų maketą

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parko draugija šiais metais surengė respublikinį istorinį mokyklų konkursą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“. Moksleiviai kūrė istorinės Lietuvos pilių maketus.

Nuo 2011 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų parodų galerijoje buvo pristatyti įdomiausi šio konkurso darbai. Lapkričio 28 d. apdovanoti laureatai. Geriausiu pripažintas Vilniaus pilių maketas, kurį kūrė Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyriaus moksleiviai (mokytoja – Julija Ikamaitė-Mindaugienė). Keraminiame makete su meile nulipdytas ir Valdovų rūmų modelis.

Konkurse dalyvauti nusprendę jaunieji menininkai į Valdovų rūmų muziejaus specialistus kreipėsi šių metų pavasarį. Moksleiviai klausėsi muziejininkų pasakojimų apie Vilniaus Žemutinės ir Aukštutinės pilių istoriją bei architektūrinę raidą, apžiūrėjo atkuriamą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir autentiškus mūrus, domėjosi Valdovų rūmų teritorijoje aptiktais archeologiniais radiniais. Jaunieji kūrėjai ir patys rinko mokslinę literatūrą, „akimis išvaikščiojo“ pilių vaizdus senojo Vilniaus ikonografijoje. Nuoširdumas ir rimtas požiūris – tai keramikų komandos savybės. Kurdami Vilniaus pilių bei Valdovų rūmų maketą, jie glaudžiai susiejo istorines žinias ir meninę vaizduotę. Pasak mokytojos J. Ikamaitės-Mindaugienės, „dabar istorijos knygos išvartytos ir molio dėmėm aplipdytos“.

Vilniaus pilių maketas Lietuvos Respublikos Seime bus demonstruojamas iki 2011 m. gruodžio 5 dienos. Vėliau jis bus perkeltas į Taikomosios dailės muziejų Vilniuje ir papuoš šiuo metu atnaujinamą parodą „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2011-12-01 10:08 Atnaujinta: 2011-12-02 06:08
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika