Paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ Klaipėdoje

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje (Didžioji Vandens g. 6) 2011 m. kovo 8–balandžio 2 d. veikia paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“.

Parodos koncepciją, informacinę ir vaizdinę medžiagą 2009 m. liepos 6 dienai – simboliniam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atidarymui – parengė Valdovų rūmų muziejus.

Kilnojamosios ekspozicijos tikslas – pristatyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją, šių rūmų atkūrimo svarbą, eigą ir reikšmę, jų pritaikymą muziejinėms, kultūros, turizmo, valstybės reprezentacijos reikmėms.

Parodą sudaro 16 informacinių stendų. Juose pateikiama trumpa Valdovų rūmų istorinės raidos apžvalga nuo seniausių laikų iki atkūrimo. Daugiausia dėmesio skiriama XIV–XV a. gotikinei piliai, stovėjusiai vėlesnių Rūmų vietoje didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo, Jogailos, Vytauto, Kazimiero ir Aleksandro Jogailaičių valdymo laikais, bei Renesanso ir ankstyvojo Baroko rūmams, kuriuos XVI a.–XVII a. pirmoje pusėje statė ir plėtė Žygimantas Senasis, Bona Sforca, Žygimantas Augustas, Vazų dinastijos valdovai. Valdovų rūmų istorija pateikiama platesniame senosios Lietuvos valstybės, kultūros ir meno raidos kontekste, apibūdinamas kiekvieno valdovo konkretus indėlis į rezidencijos plėtrą. Paroda taip pat atspindi ir Rūmų nuniokojimo, sunaikinimo bei atkūrimo procesus nuo XVII a. vidurio iki XXI a. pradžios. Pateikiama informacija apie Rūmų teritorijos archeologinius tyrinėjimus, sistemingai pradėtus 1987 m., Rūmų atkūrimo idėją ir jos įgyvendinimą, atkurtos istorinės rezidencijos daugiafunkcį panaudojimą, šio projekto rėmimo būdus ir apimtis. Tekstinius parodos komentarus papildo originali autentiška rūmų išorės, valdovų portretų ikonografija, vertingiausių archeologinių radinių bei Valdovų rūmų muziejaus interjerui įsigytų ir dovanotų vertybių nuotraukos.

Parodos rengėjai − Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Parodos kuratoriai − dr. Vydas Dolinskas, Gintautas Striška, Ėrika Striškienė, koordinatorė – Daiva Mitrulevičiūtė.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2011-03-09 Atnaujinta: 2011-07-19 09:35
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika