Publikuota 20261022
Ar Vokiečių ordinas buvo tik priešas, o gal ir politinis partneris? Kokius trofėjus ir brangenybes kaupė didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius? O kokia muzika skambėjo valdovų rūmuose prieš penkis šimtus metų?
Rudens vakarai Valdovų rūmų muziejuje kviečia į susitikimus su istorija, kuri vis dar turi kuo nustebinti. Spalio ir lapkričio mėnesiais čia vyks paskaitos, koncertai, atskleidžiantys netikėtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenimo, politikos, kultūros ir kasdienybės detales. Žinomi istorikai ir kultūros tyrėjai pasakos apie praeitį, kurioje greta politinių intrigų ir karinių konfliktų būta ir prabangių daiktų, egzotiškų audinių, muzikos bei intrigų.
Vokiečių ordinas – priešas ar politinis partneris?
Spalio 27 d. 18 val. Vilniaus universiteto istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas paskaitoje „Sudėtinga kaimynystė: Lietuva ir Vokiečių ordinas vėlyvaisiais Viduramžiais“ pasiūlys pažvelgti į vieną svarbiausių Lietuvos viduramžių istoriją nulėmusių santykių.
Daugiau kaip šimtą metų trukę karai su Vokiečių ordinu smarkiai veikė Lietuvos valstybės raidą. Tačiau santykiai neapsiribojo vien karine priešprieša: Ordino diplomatinė ir raštvedybos praktika darė įtaką ir Lietuvos valdantiesiems, o politinėse varžybose priešai kartais tapdavo ir partneriais. Paskaitoje bus aptarta, kaip Lietuvos valdovai siekė įtvirtinti valstybės savarankiškumą ir kokį vaidmenį šiame procese atliko Vokiečių ordinas.
Po paskaitos lankytojai kviečiami apžiūrėti parodą „Eina garsas nuo Malburgo... Malborko lobiai“.
Didžiojo etmono turtai: karo trofėjai, sidabras ir brangenybės
Spalio 29 d. 18 val. Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Tojana Račiūnaitė paskaitoje „Jono Karolio Chodkevičiaus (1570–1621) trofėjai ir brangenybės“ atvers duris į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų turtų ir reprezentacijos pasaulį.
Didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius buvo karo vadas, kurio turtai, dovanos bei vertingi daiktai liudijo jo padėtį ir ryšius. Remdamasi istoriniais dokumentais, korespondencija ir literatūriniais šaltiniais, lektorė pasakos apie karo lauke įgytus trofėjus, brangenybes, sidabrą ir kitus reprezentacinius daiktus. Ypatingo dėmesio sulauks iki šiol nepublikuotas Chodkevičių giminei priklausiusio užstatomo namų sidabro ir brangenybių sąrašas, taip pat laiškuose žmonai Sofijai užfiksuoti faktai apie vertingus pirkinius ar į Vilnių atgabentą ikoną.
Po paskaitos lankytojai kviečiami apžiūrėti parodą „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“.
Rytietiški audiniai, užkariavę Lietuvos didikų dėmesį
Lapkričio 18 d. 18 val. Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė paskaitoje „XVI–XVII a. Osmanų imperijos tekstilė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jos paveldas“ atskleis, kokiais keliais į Lietuvą atkeliavo prabangūs Rytų audiniai ir kodėl jie tapo tokie geidžiami.
Nors Osmanų imperiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę siejo kariniai konfliktai, prekyba ir kultūriniai ryšiai kūrė kitokią šių santykių pusę. XVI a. antroje pusėje europiečių susidomėjimas rytietišku menu augo, o XVII a. paklausa prekėms iš Osmanų imperijos pasiekė piką. Paskaitoje bus kalbama apie į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atkeliavusius audinius, jų paskirtį ir tai, kokių vertingų tekstilės dirbinių išliko iki mūsų dienų.
Po renginio lankytojai taip pat galės aplankyti parodą „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“.
Kotryna Jogailaitė: valdovė, sujungusi Šiaurę ir Pietus muzika
Lapkričio 20 d. 18 val. muziejuje vyks išskirtinis renginys – paskaita-koncertas, skirtas Kotrynos Jogailaitės 500-osioms gimimo metinėms. Lietuvos ir Lenkijos valdovų Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukra, tapusi Švedijos karaliene, Kotryna Jogailaitė (1526–1583) buvo viena iš asmenybių, padėjusių Renesanso kultūrai skleistis Šiaurės Europoje.
Istorikė Erika Meškauskienė padės pažinti valdovės gyvenimą ir jos kultūrinį palikimą, o senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, vadovaujamas Rodrigo Calveyros, kvies išgirsti Lietuvos ir Lenkijos valdovų dvare bei Kotrynos sūnaus Žygimanto Vazos aplinkoje skambėjusią muziką. Programoje – XVI–XVII a. kompozitorių kūriniai, atliekami tarptautinės muzikantų komandos: Rodrigo Calveyros, mecosoprano Renatos Dubinskaitės, liutnininko Karlo Nyhlino ir klavesinininkės Mariangiolos Martello.
Tai galimybė ne tik išgirsti senąją muziką, o ir pajusti, kaip valdovės išsilavinimas, skonis ir kultūriniai ryšiai peržengė valstybių sienas ir paliko pėdsaką Europos muzikos istorijoje.
Pasirinkite rudens vakarą, skirkite laiko istorijai ir atrasite įdomių, naujų istorijų apie Lietuvos praeitį. Visos paskaitos ir paskaita-koncertas – nemokami, tačiau būtina išankstinė registracija. Į kai kuriuos renginius registracija prasideda likus trims savaitėms iki jų datos.
Daugiau informacijos ir registracija – Valdovų rūmų muziejaus svetainėje.
Nuotraukos – Deimantės Šuliauskaitės ir Vytauto Abramausko.
