Publikuota 20261016
Keramikos šukės Valdovų rūmų muziejaus restauratorius netikėtai nuvedė iki Osmanų imperijos sultonų rūmų. Restauruoti XVI a. Izniko keramikos radiniai, aptikti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, atskleidė naujus prekybos kelius, stalo madas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Atkurtus indus šiandien galima išvysti tarptautinėje parodoje „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“ Valdovų rūmų muziejuje. Pasak Valdovų rūmų muziejaus vyriausiosios restauratorės Deimantės Baubaitės, paaiškėjo, kad ant indų išlikę raštai kadaise simbolizavo jėgą, drąsą ir sultono didybę, o tokiais raštais puošti prabangūs drabužiai buvo skirti tik sultonui ir jo šeimai.
Išskirtiniai indų raštai
Trys apskritimai ir kelios vingiuotos linijos šiandien atrodo kaip dailus ornamentas, tačiau XVI a. Osmanų imperijoje taip buvo vaizduojamos leopardo kailio dėmės ir tigro dryžiai – tai turėjo liudyti jėgą, drąsą ir valdovo didybę. Tokiais raštais marginti ne tik keraminiai indai, bet ir prabangūs sultonų kaftanai (ilgi viršutiniai vyriški drabužiai).
1989 m. archeologai, tyrinėdami Valdovų rūmų teritoriją, rado nedidelių keraminių šukių, iš kurių neseniai atkurti keli mūsų regiono tradicijai nebūdingi indai. Pavyzdžiui, 10 centimetrų skersmens piala (plonasienis dubenėlis) surinkta iš 16 šukių, rastų buvusioje Valdovų rūmų latrinoje. Indas pagamintas iš baltos frito keramikos – specialios masės, kurioje gausu kvarco, stiklo priemaišų, todėl keramika tvirta, blizgi ir panaši į porcelianą.
Indas stebina subtiliu piešiniu – kobalto mėlynumo augaliniais ornamentais ir turkio žydrumo apskritimais. Čia galima atpažinti ir Kinijos porceliano meistrų įkvėptus motyvus, ir Osmanų imperijos sukurtą simboliką. Derinys pasakoja apie laikus, kai prabangūs Rytų dirbiniai kėlė valdovų susižavėjimą, o vietos meistrų kuriami ornamentai įgijo naujų, tik tam regionui svarbių reikšmių.
XVI a. Iznikas, dabartinės Turkijos teritorijoje esantis miestas, buvo vienu svarbiausių Osmanų imperijos keramikos centrų. Šis menas ypač suklestėjo valdant sultonui Suleimanui Didžiajam (1520–1566). Aukščiausios kokybės dirbiniai buvo kuriami sultono globojamose dirbtuvėse, o Izniko keramika puošė ne tik stalus, bet ir svarbiausių imperijos pastatų sienas.
Izniko keramikos meistrai išsiskyrė skirtingų kultūrų meno tradicijų deriniais. Ankstyvuosius jų dirbinius įkvėpė Kinijos Mingų dinastijos porcelianas, kurį Osmanų imperijos sultonai vertino kaip prabangos ir aukšto statuso ženklą. Ilgainiui kinų įkvėpti motyvai susiliejo su vietinėmis augalų formomis ir osmaniškais simboliais.
Leopardo dėmės ir tigro dryžiai – ne vien puošmena
Įsižiūrėjus į pialos vidų, tarp apskritimų ir vingiuojančių linijų galima įžvelgti raštą, Osmanų imperijos kultūroje įgavusį ypatingą reikšmę. Tai cintamani – trijų rutuliukų ir dviejų banguotų linijų motyvas.
Šio simbolio istorija prasidėjo gerokai anksčiau, nei jis tapo vienu labiausiai atpažįstamų osmaniškojo meno ženklų. Sanskrito kalbos žodis cintamani reiškia „norus pildantį brangakmenį“. Budizmo mene šis simbolis buvo siejamas su dvasine išmintimi, nušvitimu ir palankumu. Keliaudamas per skirtingas kultūras, jis įgijo naujų prasmių.
Osmanų imperijoje trys rutuliukai imti sieti su leopardo kailio dėmėmis, o banguotos linijos – su tigro dryžiais. Šie gyvūnai simbolizavo jėgą, drąsą ir galią. Taip senasis motyvas tapo savotiška valdovo galios raiška, atsispindėjusia tekstilėje, keramikoje ir architektūroje.
Ypatingą reikšmę šis raštas įgijo osmanų aprangoje. Cintamani motyvais puošti prabangūs šilkiniai kaftanai buvo siejami su sultonu ir jo šeima. Tokie drabužiai ne tik demonstravo turtą – jie vizualiai išskyrė valdovą iš kitų visuomenės sluoksnių. Svarbu tai, kad šis išskirtinumas pirmiausia buvo susijęs su valdovų apranga, o pats motyvas būdingas ir platesnei Osmanų imperijos meno tradicijai.
Sultono simboliai Vilniaus rezidencijoje
Dar vienas Izniko keramikos radinys Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje – ąsotėlio fragmentai, archeologų aptikti 2002 m. buvusioje Radvilų rūmų latrinoje. Išliko didžioji dalis cilindro formos kaklelio ir trys pūsto korpuso fragmentai. Indą puošia kobalto mėlynumo, turkio, violetinės ir juodos spalvų glazūros. Visą paviršių dengia pasikartojantis ornamentas, iš pirmo žvilgsnio primenantis trilapius žiedus su stilizuotais lapais.
Tačiau po šiuo dekoru slypi tas pats cintamani motyvas. Jo reikšmė priklauso nuo kultūrinio konteksto: vienur jis reiškė palankumą ir dvasinę stiprybę, kitur – valdovo jėgą ir drąsą. Šiandien restauruoti fragmentai leidžia įžvelgti ne tik meistrišką XVI a. keramikos puošybą, bet ir simbolių kelionę per skirtingas civilizacijas.
Iš viso per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasti aštuoni Izniko indams priskiriamos keramikos fragmentai. Šie radiniai Lietuvos archeologinėje medžiagoje yra labai reti, ir tai rodo šių indų išskirtinumą.
Kaip šie indai pasiekė Vilnių
Tikslaus atsakymo nėra. Keramika Lietuvą galėjo pasiekti jūrų prekybos keliais per dabartinės Lenkijos uostus. Neatmestina ir diplomatinės dovanos ar kolekcinio daikto galimybė. Nuo XVI a. Europoje vis labiau domėtasi Rytų pasauliu, jo prabangiais daiktais ir gyvenimo būdu.
Pavyzdžiui, pialos radavietė – ankstyviausia Valdovų rūmų rytinio korpuso dalis – siejama su valdovės Bonos Sforcos ir jos dvaro apartamentais. Taigi galima kelti prielaidą, kad išskirtinis indelis galėjo būti susijęs su aukščiausiais visuomenės sluoksniais, tačiau vien radavietė šios sąsajos galutinai neįrodo.
Šios nedidelės keramikos šukės primena, kad istorijos pasakojimai slypi ne vien rašytiniuose šaltiniuose ar valdovų portretuose. Kartais apie tolimą imperiją, jos galią ir kultūrinius ryšius daug atskleidžia ir vos kelių centimetrų dydžio keramikos šukė. Restauruotas radinys leidžia iš naujo perskaityti ženklus, simbolius, kurie buvo svarbūs prieš penkis šimtus metų. Šiandien pasaulyje Izniko indai yra labai vertinami, didžiausios jų kolekcijos sukauptos Viktorijos ir Alberto bei Britų muziejuose, Luvre ir kituose žymiausiuose vertybių rinkiniuose.
