Publikuota 20260427
Ukrainoje, Palanoko pilyje įsikūrusiame Mukačevo miesto istorijos muziejuje, atidaryta paroda, skirta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmams Vilniuje ir istoriniams Lietuvos bei Ukrainos ryšiams. Stenduose specialiai Ukrainai parengta paroda lankytojams pasakoja apie audringą Lietuvos sostinės rezidencijos istoriją, jos paveldą bei lietuvių ir ukrainiečių ryšius, siekiančius net X amžių. Palanoko pilis – jau trečioji keliaujančios parodos vieta Ukrainoje. Prieš tai ji eksponuota Lvivo istorijos muziejaus Karališkuosiuose (Korniakto) rūmuose ir Užhorodo pilyje įsikūrusiame krašto muziejuje. Parodą jau aplankė per šešiasdešimt du tūkstančius ukrainiečių (Lvive – 46 763 tūkst., Užhorode – 15 489).
Palanoko pilyje eksponuojama paroda pabrėžia svarbų Lietuvos ir Ukrainos istorijos puslapį – laikotarpį, kai dalis dabartinės Ukrainos teritorijos priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Ši istorinė sąsaja ypatingą prasmę turi būtent Mukačeve, kur ant iškilusios vulkaninės kilmės kalvos stovinti pilis simboliškai liudija Lietuvos ir Kijevo Rusios tradiciją paveldėjusių kunigaikštysčių santykius. Palanoko pilis – viena svarbiausių Užkarpatės regiono tvirtovių, susiformavusi dar Viduramžiais prie svarbių prekybos ir karinių kelių per Karpatų kalnus. Pirmieji įtvirtinimai šioje vietoje atsirado XI–XIII a., o XIV a. pilis buvo perstatyta į mūrinę gynybinę ir tapo reikšmingu Vengrijos Karalystės pasienio centru.
XIV a. pabaigoje, netekęs valdų Podolėje, kunigaikštis Teodoras Karijotaitis, Karijoto Mykolo sūnus, Gedimino anūkas, Jogailos ir Vytauto pusbrolis, pasitraukė į Užkarpatę ir apie 1396 m. įsitvirtino Mukačeve, kurį jam valdyti pavedė Šventosios Romos imperatorius ir Vengrijos karalius Zigmantas Liuksemburgas. Lietuviškos Gediminaičių dinastijos atstovas pilį pavertė savo rezidencija. Teodoras Karijotaitis ne tik valdė šį regioną, bet ir iš esmės pertvarkė pilį – sustiprino jos gynybinius įtvirtinimus, išplėtė kompleksą ir pritaikė jį rezidenciniam gyvenimui. Su jo vardu siejamas ir vienas įspūdingiausių pilies elementų – vidiniame kieme įrengtas apie 70 metrų gylio šulinys, kuris laikomas vienu giliausių regione ir naudojamas iki šiol. Šis šulinys liudija tiek to meto inžinerinius gebėjimus, tiek strateginį pasirengimą ilgoms apsiaustims.
Teodoro Karijotaičio veikla Mukačeve atspindi platesnį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės ir kultūrinės įtakos lauką, Gediminaičių dinastijos atstovų įtaką Vidurio ir Rytų Europai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai iš Vilniaus valdė plačias Ukrainos žemes, formavo politines, teisines ir kultūrines tradicijas, tapusias ir reikšminga Ukrainos istorijos bei paveldo dalimi. Teodoro Karijotaičio istorija taip pat primena XIV–XV a. sandūros kovas dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto, Gediminaičių tarpusavio konkurenciją. Beje, sukilęs prieš Vytautą, Teodoras kurį laiką buvo kalinamas Vilniaus pilyse.
Pilyje eksponuojamoje parodoje pristatoma Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija nuo pirmųjų paminėjimų istorijos šaltiniuose iki Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo, kai XVIII a. pabaigoje didžiąją dalį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos užgrobė Rusijos imperija. Ekspozicija taip pat pasakoja apie rūmų sunaikinimą, vėlesnius archeologinius tyrimus, jų atkūrimą bei šiandieninę Valdovų rūmų muziejaus veiklą.
Nuotoliu sveikinimą perdavęs Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas, ukrainiečių kalba pabrėžė ypatingus Lietuvos istorijos saitus su Mukačevu: „Būdamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vaikaičiu ir Jogailos bei Vytauto Didžiojo pusbroliu, Palanoko pilį valdęs Teodoras Karijotaitis, nors ir konfliktavo su giminaičiais dėl valdžios, šiandien simboliškai jungia Vilnių ir Mukačevą, Lietuvą ir Ukrainą.“
„Mūsų įspūdingoje Palanoko pilyje visada daug dėmesio buvo skiriama pilį į didžiulę rezidenciją perstačiusiam Lietuvos kunigaikščiui Teodorui Karijotaičiui. Centriniame rūmų kieme stovi jam skirtas paminklas, pasakojimuose apie pilį Karijotaitis kiekvieną kartą skamba iš mūsų gidų lūpų, – sakė Palanoko pilies vadovas Mychaila Belekanyčius. – Ši paroda – Lietuvos ir Ukrainos vienybės simbolis išbandymų laikais, primena mums bendras vertybes ir tarpusavio paramos svarbą, padeda suprasti šiuolaikinius iššūkius ir grėsmes, ypač šiuo sunkiu Ukrainai metu. Esame labai dėkingi kolegoms iš Lietuvos, kurie aktyviai palaiko Ukrainos žmones kasdienėje kovoje su Rusijos agresija.“
Į parodos atidarymą susirinko Vakarų Ukrainos kultūros ir mokslo bendruomenė – Lvivo istorijos muziejaus bei Nacionalinio Andrejaus Šeptyckio muziejaus Lvive vadovai, Mukačevo savivaldybės Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto departamento atstovai, Mukačevo dramos teatro bendruomenė, Lvivo universiteto Muziejininkystės katedros profesūra su studentais, Mukačevo istorijos muziejaus bendruomenė. Pasak ukrainiečių, šiandien labai svarbu, kad paroda ne tik pristato Lietuvos istoriją, bet ir skatina dialogą apie bendrą praeitį, kurios atgarsiai svarbūs ir šiandienos Europoje, bei ateitį.
Praėjusių metų vasarą Valdovų rūmų muziejaus darbuotojų grupė apsilankė Mukačeve ir su Mukačevo istorijos muziejaus Palanoko pilies kolegomis aptarė galimus ateities projektus. Parodą, kuri Palanoko pilyje veiks iki gegužės 17 d., parengė Valdovų rūmų muziejaus komanda – dr. V. Dolinskas ir projektų vadovė Gintarė Tadarovska. Parodos kelionėmis Ukrainoje ir atidarymo renginiais rūpinasi Valdovų rūmų muziejaus partneriai – Lvivo istorijos muziejus, jo direktorius dr. Romanas Čmelykas bei direktoriaus pavaduotoja Halina Skoropadova.
