Publikuota 20260310
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Valdovų rūmų muziejus pristatė parodą, kurioje galima išvysti svarbiausią valstybės simbolį – Lietuvos herbą Vytį. Tarptautinėje parodoje „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ eksponuojamos išskirtinės lituanistinės vertybės – meno audiniai, laikomi neįkainojamomis Lenkijos ir Lietuvos istorijos relikvijomis. Gobelenai atvežti iš Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Krokuva, Lenkija).
Verdiūros (gobelenai, kuriuose vaizduojami gamtos peizažai, miško vaizdai ir laukiniai gyvūnai) su Lietuvos simboliu Vyčiu liudija sudėtingą bei intriguojančią Abiejų Tautų Respublikos ir didikų giminių istoriją. Meno audiniuose pabrėžiama giminės garbinga kilmė ir siekis įtvirtinti savo statusą Lenkijos ir Lietuvos valstybėje.
XVII a. antroje pusėje Lenkijos didysis etmonas ir Krokuvos kaštelionas kunigaikštis Dmitrijus Jurgis Kaributas Višnioveckis (Dymitr Jerzy Korybut Wiśniowiecki) užsakė herbinių gobelenų seriją (iš viso septynis audinius). Svarbiausiu audinių akcentu pasirinktas jungtinis herbas, besipuikuojantis gobelenų viršutinio bordiūro centre. Herbo širdyje yra Vytis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolis, rodantis Višnioveckių kilmę iš kadaise Lietuvą valdžiusios Gediminaičių dinastijos – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vaikaičio Kaributo Algirdaičio.
Šie herbiniai audiniai, išausti greičiausiai Prancūzijos (Bovė) arba Flandrijos dirbtuvėse iš vilnos ir šilko, priskiriami verdiūrinių gobelenų grupei. Žodis „verdiūra“ kilęs iš senosios prancūzų kalbos žodžio „verdure“, reiškiančio žalumą. XVII a. – XVIII a. pirmoje pusėje verdiūros atliko reprezentacinę, dekoratyvinę ir praktinę funkcijas, o niūresniu metų laiku buvo tarsi vaizdas į žiemos sodą ar langas į gamtą. Lietuvos didikai labai vertino verdiūras.
Po Višnioveckio mirties gobelenų kolekciją paveldėjo jo žmona. Vėliau gobelenai, kaip jų palikuonių kraitis, atsirado Sanguškų kolekcijoje. Beje, Vytis puikiai reprezentavo ir Sanguškų, save taip pat kildinusių iš Gediminaičių, herbą. Būtent dėl šios priežasties šie audiniai buvo svarbūs ir Sanguškoms, o kai kurie tyrinėtojai klaidingai juos priskirdavo šiai giminei.
Nuo Antrojo pasaulinio karo audrų besitraukiantis Romanas Vladislovas Stanislovas Andrius Sanguška (Roman Władysław Stanisław Andrzej Sanguszko) istorinius gobelenus išgabeno į San Paulą Brazilijoje. Šešis verdiūrų seriją sudarančius gobelenus Vavelio karališkoji pilis 2022 m. įsigijo iš paskutinio kunigaikščių Sanguškų giminės palikuonio Povilo Sanguškos (Paweł Sanguszko). Parodoje Valdovų rūmų muziejuje eksponuojami trys geriausios būklės gobelenai iš Vavelio karališkosios pilies rinkinių, likusieji dar laukia restauratorių dėmesio.
Parodos idėjos autoriai: prof. habil. dr. Andžejus Betlejus (Andrzej Betlej), dr. Vydas Dolinskas, Marijus Uzorka. Parodos kuratorės: dr. Magdalena Ozga (Magdalena Ozga), dr. Živilė Mikailienė. Parodos mokslinės konsultantės: Magdalena Ozga, dr. Ieva Kuizinienė.
Valdovų rūmų muziejuje paroda veiks iki liepos 12 dienos. Kartu muziejaus Parodų centro pirmame aukšte galima susipažinti su Valdovų rūmų muziejaus įsigytais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, didikų portretais, kitais tapybos paveikslais, kurie per pastaruosius aštuonerius metus papildė Valdovų rūmų muziejaus rinkinius.
