Tyrėjas, atvėręs kelius pažinti praeitį

Kazys Napaleonas Kitkauskas, nuotr. iš asmeninio archyvo

 
Architektui, restauratoriui Kaziui Napaleonui Kitkauskui sukanka 95-eri. Šis žmogus – humanitarinių mokslų daktaras, architektūros istorikas, restauratorius, inžinierius, kurio profesinėje karjeroje bene svarbiausia tyrimų kryptis buvo architektūros istorija ir jos tyrimai.
 
Dar mokykloje, kai N. Kitkauskui buvo šešiolika, jį su kitais moksleiviais suėmė NKVD ir už antitarybinę veiklą nuteisė dešimčiai metų kalėti Mordovijos lageryje. Po Stalino mirties N. Kitkauskas grįžo į Lietuvą, įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Statybos fakultetą. Baigęs studijas jaunasis mokslininkas susidomėjo paveldosauga. Be kitų objektų, 1968–1986 m. jis tyrinėjo Vilniaus katedrą ir buvo vienas iš keturių Lietuvos kultūrininkų, 1985 m. suradusių Vilniaus katedros lobyną. Vieną didžiausių Lietuvos paslapčių jis sugebėjo išsaugoti iki tos dienos, kai žlugo Sovietų Sąjunga, o neįkainojama Lietuvos kultūros ir meno vertybių kolekcija liko Lietuvoje bei tapo vienu iš svarbiausių nacionalinio paveldo objektų.
 
1987–2001 m. N. Kitkauskas tyrinėjo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, 1995–2005 m. buvo Valdovų rūmų Vilniuje atkūrimo projekto moksliniu vadovu, taip pat dalyvavo tiriant, projektuojant ir steigiant Kristijono Donelaičio memorialą ir muziejų Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose. Parašė daug mokslinių straipsnių ir knygų architektūros istorijos tyrimų tema. Du dešimtmečius trukusius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos tyrimus N. Kitkauskas apibendrino išleisdamas monumentalų veikalą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“.
 
Dirbdamas N. Kitkauskas kruopščiai rašė mokslinius straipsnius, dienoraščius, kuriuose nuosekliai fiksavo nuveiktus kasdienius darbus, žymėjosi pagrindinius radinius, kai kurias tiriamų objektų ypatybes, svarbiais klausimais rengiamus pasitarimus. Savo užrašus (31 vnt. rankraščių, tarp kurių – sąsiuviniai, darbo kalendoriaus tipo knygelės ir pan.) perdavė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų moksliniam archyvui. 2022 m. buvo išleista jo užrašų knyga „Mūro istorijos tyrėjas. Dr. Kazio Napaleono Kitkausko dienoraščių ištraukos“. Fundamentalūs tyrimai ir dešimtmečius trukęs nuoseklus darbas leido pažinti bei fiziškai atkurti istorines erdves ateities kartoms. 
 
2026 m. sausio 7 d. 18.00 val. Valdovų rūmuose vyks kultūros vakaras, skirtas vieno žymiausių lietuvių architektų restauratorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato dr. Kazio Napaleono Kitkausko 95-erių metų sukakčiai paminėti.
 
Dalyvaus ir prisiminimais apie senosios Lietuvos architektūros tyrimus, paveldo išsaugojimo iššūkius, memorialo bei muziejaus Tolminkiemyje steigimą, Valdovų rūmų atkūrimo projektus dalysis Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos garbės pirmininkas Vytautas Šilas, draugijos „Pilis“ pirmininkas Edmundas Kulikauskas, buvęs Vilniaus pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašūnas ir kiti. Jubiliato mokslinės veiklos kelią ir fotografijose bei vaizdo juostose užfiksuotus kadrus pristatys istorikas dr. Tomas Baranauskas ir žurnalistas Valentinas Juraitis.
 
Renginio metu koncertuos Gabrielė Čeponytė (klavesinas) ir žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“ (vad. Vitalija Brazaitienė).
 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Šokis, kuriame susitinka istorija, energija ir laisvė

Šokis, kuriame susitinka istorija, energija ir laisvė

20260410

2026 m. balandžio 18 d. lankytojai kviečiami šokti, kalbėti apie šokį ir juo gėrėtis – Valdovų rūmų muziejuje vyks Istorinio šokio diena. Kiekvieną pavasarį muziejus dovanoja nemokamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų šokio dieną.
 
Gražiausios moterys ir įtakingiausi vyrai Renesanso ir Baroko laikais rūmuose demonstruodavo naujausius šokių žingsnelius, puošdavosi madingiausiais, naujausiais audiniais, o papuošalų spindesys ir aksesuarų puošnumas atspindėjo didikų statusą.
 
Pasak Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, „tradicinė Istorinio šokio diena primena, kad šokis buvo itin svarbus: jis jungė diplomatinį protokolą, dvariškas pramogas ir tapo ryškiu europinės kultūros ženklu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje“. Tądien į Valdovų rūmų muziejų atvykę ir muziejaus lankytojo bilietą įsigiję žmonės visą dieną galės dalyvauti istoriniam šokiui skirtuose renginiuose, taip pat šokio pamokose.
 

Plačiau

Valdovų rūmų muziejus Valensijoje: pristatymas, kuris virsta partnerystėmis

Valdovų rūmų muziejus Valensijoje: pristatymas, kuris virsta partnerystėmis

20260401

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų specialistai šiomis dienomis vieši Valensijoje (Ispanija), kur Nacionaliniame González Martí keramikos ir dekoratyvinių menų muziejuje (Museo Nacional de Cerámica y Artes Suntuarias „González Marti“) pristato Lietuvos istoriją, muziejaus veiklą ir aptaria būsimo bendradarbiavimo galimybes. Vizito ašimi tapo specialus seminaras, skirtas Vilniaus rezidencijos – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų – istorijai, archeologiniams tyrimams ir muziejaus kolekcijoms. 

Plačiau

Kunigaikščių kilmės istorijos gobelenų raštuose

Kunigaikščių kilmės istorijos gobelenų raštuose

20260403

Gobelenai savo klestėjimo laikais (XV a. pabaigoje – XVI a.) buvo itin populiari ir geidžiama prekė nuo Skandinavijos iki Apeninų pusiasalio. Valdovų rūmų muziejaus parodoje „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ pristatomi herbiniai gobelenai Lietuvos ir Lenkijos valstybėse buvo vertinami jau nuo Žygimanto Senojo laikų. 

Plačiau

Publikuota: 2026-01-06 10:58 Atnaujinta: 2026-01-06 11:56
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika