Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, XIV tomas
Antano Tylos knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI amžiaus antroji pusė–XVII amžiaus vidurys“–tai pirmoji studija, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) mokesčių sistemos raidai, lėšų panaudojimo ir iždo formavimo analizei bei reikšmei, įgyvendinant valstybės programas.
„Tautas vienija kalba, istorija, papročiai, politiniai, ekonominiai tikslai, o valstybes – aukščiausia valdžia, jos politika, teritorija, sienos ir visuomenės prievolės valstybei, – teigia knygos autorius prof. habil. dr. Antanas Tyla. – Viena iš jų buvo mokesčiai ir biudžeto sudarymas, iždo papildymas. LDK iždas ir jo raida atspindi visą valstybės ir jos piliečių gyvenimą.“
LDK istorijoje XVI amžiaus vidurys–XVII amžius buvo labai dinamiškas politinės, ekonominės, kultūros ir militarinės raidos bei pokyčių šimtmetis. LDK visą laiką buvo aktyvi geopolitinio Rytų, Vidurio bei Šiaurės Europos regiono veikėja. Ji dalyvavo ir XVI a. tarptautiniuose įvykiuose. Livonijos prijungimas prie LDK, jos gynimas, Liublino sąjungos sutartis, Jogailaičių dinastijos pabaiga, Trečiojo Lietuvos Statuto patvirtinimas, Livonijos karas su Maskva, Dvidešimtmetis karas – šie ir kiti istoriniai įvykiai paskatino ypatingą valstybės karinės ir gynybinės funkcijų plėtotę bei jų prioritetą šalies gyvenime. Tai lygiagrečiai subrandino valstybės iždo bei jo finansinio pajėgumo, valstybinių mokesčių reikšmę LDK gynybai ir jos visuomenės apsaugai. Finansinis pajėgumas buvo nuolatinis valstybės saugumo sargybinis.
XV a. pabaigoje–XVI a. viduryje atsiskyrė valstybės, arba žemės, iždas nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio iždo. Tiek Lietuvos žemės, tiek Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų iždo archyvai yra dingę, dauguma Lietuvos žemės iždininkų ataskaitų seimuose – taip pat. Todėl tyrinėjant tuometę mokesčių sistemą vienintelis šaltinis, pagal kurį galima atkurti iždo būklę, jo funkcionavimą, pajamas ir išlaidas, yra LDK valdovo patvirtinti kvitai žemės iždininkų ataskaitoms seimuose. Ir nors po kelis valstybinius archyvus išbarstyti kvitai nėra išsamus šaltinis ir turi trūkumų, knygos autorius pabandė nustatyti mokesčių sistemą, jos kaitą ir kasmetines iždo pajamas bei išlaidas, regioninę mokesčių įplaukų sklaidą, atskirų mokesčių rūšių įplaukų santykį.
Leidinyje šalia chronologiškai nuoseklios iždo veiklos analizės yra savarankiški skyriai apie sidabrinės mokestį, muitų įplaukas, gėrimų mokestį, Katalikų Bažnyčios vaidmenį formuojant Lietuvos biudžetą, apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų iždo pajamas ir išlaidas.
Leidinys skirtas skaitytojams, besidomintiems Lietuvos istorija, valstybės apsaugos ir gynybos organizavimu, valstybės biudžeto formavimu, verslo istorija. Knyga parengta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų iniciatyva.
Antanas Tyla – žymus LDK istorijos tyrinėtojas, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras. Savo darbuose mokslininkas palietė daugelį Lietuvos istorijai svarbių klausimų, tyrinėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę kultūrą, iždo ir valstybės apsaugą XVI–XVII a., Kėdainių uniją, nagrinėjo Lietuvos magdeburginių miestų temą, taip pat gilinosi į lietuvių kultūrinio ir politinio išsivadavimo XIX a.–XX a. pr. problemą. A. Tyla parengė ne vieną monografiją, daug straipsnių. Profesorius prisidėjo ir prie sintetinių Lietuvos istorijos apžvalgų, istorinių šaltinių publikacijų. A. Tylos darbai sulaukė ir valstybinio pripažinimo. Istorikas 1999 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o 2009 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Tais pačiais metais A. Tylai suteiktas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Garbės profesoriaus vardas. Autorius yra valstybinių Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto bei Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos banko Vlado Jurgučio premijų laureatas. 2012 m. A. Tyla pelnė „Lietuvos šviesuolio“ titulą. Profesorius tapo mokytoju bei autoritetu ne vienam Lietuvos istorikui.
Leidybos koordinatoriai Vydas Dolinskas, Gintarė Petuchovaitė
Redagavo Agota Sriubienė
Santrauką į anglų kalbą vertė Ramūnas Kondratas
Santrauką į lenkų kalbą vertė Beata Piasecka
Iliustracijas parinko Marijus Uzorka
Dizainą kūrė ir maketavo Saulius Marteckas
Išleido Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Projekto partneris Lietuvos istorijos institutas
Leidybą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Vilnius, 2012
224 p, iliustruota
Spausdino „Standartų spaustuvė“, tiražas 500 egz. ISBN 978-609-8061-13-0