Pirmieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Osmanų imperijos tarpvalstybiniai kontaktai užsimezgė XV a. pabaigoje, kai šiandieninės Ukrainos teritorijoje gyvavęs Krymo chanatas tapo turkų vasalu. Nors tarp valstybių ne kartą kilo teritorinių ginčų, ilgą laiką Lietuva ir Lenkija vykdė apdairią politiką osmanų atžvilgiu, vengė atvirų ir tiesioginių karinių konfliktų. Situacija pasikeitė XVII a., kai prasidėjo beveik visą amžių trukę karai tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Osmanų imperijos. Šiuo laikotarpiu jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei pavyko pasiekti kelias triuškinamas pergales prieš turkus ties Chotynu.

 

Pagrindiniu tarpvalstybinių santykių lūžiu tapo 1683 m. Vienos mūšis. Per jį Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Sobieskio (1674–1696) vadovaujamos pajėgos išlaisvino Vienos miestą iš osmanų apsiausties ir pakirto Osmanų imperijos galybę. XVIII a. pastebimos pirmos lietuvių, lenkų ir turkų sąjungos, nukreiptos prieš bendrą priešą – Maskvos valstybę, užuomazgos.