Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, XXIX tomas

Vytautas Urbanavičius – žinomas Lietuvos archeologas ir antropologas, XIII–XVI a. kapinynų, Vilniaus katedros požemių tyrėjas, Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų tyrimų vadovas, plastinės veido rekonstrukcijos pradininkas Lietuvoje. Jis vienas pirmųjų ėmė kaupti paleoantropologinę medžiagą, atkūrė daugelio istorinių asmenybių portretus (Barboros Radvilaitės, Kristijono Donelaičio, Pilypo Ruigio ir kitų), dirbo atpažįstant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto ir Vilniaus vyskupo Abraomo Vainos palaikus Vilniaus katedroje.

Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras yra kelių solidžių veikalų apie tirtus archeologinius paminklus autorius, sudarytojas, atsakingasis redaktorius. Paskelbė daug mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių apie Lietuvos archeologiją, numizmatiką ir dvasinę baltų kultūrą, sukūrė keliasdešimt istorinių dokumentinių filmų.

Vilniaus katedra – ne vien tikinčiųjų šventovė, istorijos, architektūros bei kultūros ir meno paminklas. Ji yra ir panteonas. Čia keletą šimtmečių buvo laidojami patys žymiausi Katalikų bažnyčiai ir valstybei nusipelnę žmonės – valdovai, vyskupai, kunigaikščiai, didikai, kultūros ir meno mecenatai, jų šeimų nariai.

Turtingiausios giminės šalia Katedros statydindavosi koplyčias, o jų požemiuose laidodavo savo mirusius artimuosius. Ne tokie įtakingi asmenys būdavo laidojami po Katedros grindimis įrengtose kriptose.

Vilniaus katedra buvo niokojama dažnų karų, gaisrų, potvynių ir kitų nelaimių.

Artėjant negandoms, kapus stengtasi paslėpti, o po to kartais prireikdavo kelių šimtmečių jiems rasti. Tik XX a. pradžioje buvo atrasti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Aleksandro, Elžbietos ir Barboros kapai, nustatyta didžiųjų kunigaikščių giminės rūsio vieta. Šiame rūsyje 1430 m. palaidotas ir Vytautas Didysis. Perstatant Katedrą, didžiojo kunigaikščio palaikai buvo iškelti, vėliau kiloti dar kelis kartus. Knygos skaitytojai seks paskui jo karstą iki paskutinės žinomos kapavietės.

Į šį leidinį stengtasi sudėti iki šiol atliktų Katedros tyrimų faktus, daugiausia dėmesio skiriama kapams, jų vietai nustatyti, kapų tyrimams nušviesti.

Knyga išleista lietuvių kalba. Taip pat leidinyje anglų ir lenkų kalbomis skelbiama santrauka.

Mokslinė redaktorė Ieva Šenavičienė

Knygos rengimo koordinatorius Gintautas Striška

Knygos leidybos koordinatorės Laima Kunickytė, Živilė Mikailienė

Vertėja į anglų kalbą Albina Strunga

Vertėja į lenkų kalbą Beata Piasecka

Vertėja iš lenkų kalbos Ieva Šenavičienė

Redaktorės Laima Kunickytė, Indrė Makauskaitė

Kompiuterinė grafika Rasa Abramauskienė, Evelina Jurcevič

Dizainas ir maketavimas Saulius Marteckas

Fotografai Vytautas Abramauskas, Rimantas Akutaitis, Romualdas Budrys, Mindaugas Kaminskas, Antanas Lukšėnas, Edmundas Rimša, Ramunė Steponavičiūtė, Kęstutis Stoškus, Karol Szczeciński, Vytautas Urbanavičius, Kazimieras Vainoras

Iliustracijų skolintojai Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinis butas-muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Muzeum Narodowe w Krakowie, Muzeum Narodowe w Warszawie, Narodowe Archiwum Cyfrowe, Palazzo Pitti – Galleria Palatina, Vilniaus arkivyskupija, Bažnytinio paveldo muziejus, Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčia, Vilniaus universiteto biblioteka, Vinco Grybo memorialinis muziejus
Edmundas Rimša, Stanislovas Žvirgždas

Išleido Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Vilnius 2018
223 p., iliustruota
Spausdino Standartų spaustuvė