Renesansiniame sode 2021 m. atidengtas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos (1494–1557) bareljefas. Skulptoriaus Jono Gencevičiaus iš bronzos ir marmuro sukurtą, auksuotą ir emaliu puoštą bareljefą Valdovų rūmų muziejui dovanojo Vilniaus krašto bajorų sąjunga. Bareljefas sukurtas pagal graviūrą, kurioje Bona Sforca – jauna ir graži Milano kunigaikščio Džano Galeaco Marijos Sforcos bei Neapolio karalaitės Izabelės Aragonietės duktė, ką tik ištekėjusi už Žygimanto Jogailaičio, vadinamo Senuoju, ir tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene bei Lenkijos karaliene.
Bonos Sforcos asmenybę Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai pasirinko ieškodami ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų. Pasak idėjos autoriaus ir vieno iš Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos steigėjų, senatoriaus Donato Baikščio, Bonos Sforcos įtaka Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdymui ir kasdieniam gyvenimui šiandien galėtų būti lyginama su svarbiausius politinius postus Europoje užimančiomis moterimis. „Bona Sforca padarė milžinišką įtaką Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, ji buvo pagrindinė valstybės reformatorė, atvežusi itališkąją kultūrą ir mylėjusi Lietuvą. Kitaip nebūtų valdovų rezidencijoje Vilniuje praleidusi septynerių metų.“
Bonos Sforcos bareljefui parinkta vieta Bonos Sforcos vardu pavadintame renesansiniame sodelyje, kad visi vilniečiai ir svečiai, eidami pro muziejų, galėtų pasigrožėti kūriniu ir prisiminti šią iškilią asmenybę