Renginiai

Pradžia  |  Lankytojams  >  Renginiai  >  Senojo sidabro spindesys privačiose vilniečių kolekcijose

Senojo sidabro spindesys privačiose vilniečių kolekcijose

2022 m. gruodžio 7 d. 18.00–19.30 val.

REGISTRACIJA SUSTABDYTA!

Dalyvauja menotyrininkė dr. Dalia Vasiliūnienė, kolekcininkai Kęstutis Mickevičius, Zigfridas Jankauskas, Edmundas Armoška, Virgilijus Poviliūnas ir kiti.

Renginio metu skambės Franz Seydelmann (1748–1806) kūriniai, kuriuos atliks Vidas Pinkevičius ir Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė (vargonai).

Sidabro dirbiniai nuo seno buvo itin vertinami, naudoti tiek sakraliniame, tiek ir kasdieniame gyvenime. Pirmieji sidabro dirbiniai į Lietuvą pateko maždaug I a. Romos imperijos monetų pavidalu. Vietiniai sidabriniai dirbiniai pradėti gaminti XIII amžiuje. Iš pradžių tai buvo sidabriniai pinigai, bet XIII–XIV a. jau turėjo būti gaminami ir sidabriniai stalo įrankiai bei indai. Per ilgus šimtmečius Lietuvoje dirbo daug gabių auksakalių, kurie kūrė sidabro ir aukso dirbinius valdovams, dvasininkams, didikams ir pasiturintiems miestiečiams. Jau Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvare XIV a. pirmoje pusėje minimas auksakalys Jokūbas. 1495 m. rugpjūčio 23 d. Trakuose Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino Vilniaus auksakalių cecho statutą, o patį cechą įkūrė patyrusių auksakalių grupė, atvykusi iš Lenkijos ir Vokietijos auksakalystės centrų. Dalis auksakalių dirbo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo ir didikų dvaruose, bene žymiausias buvo Žygimanto Augusto dvare dirbęs europinio lygio Renesanso meistras Jonas Jokūbas Karaljas iš Veronos (Giovanni Jacopo Caraglio, 1505–1565).

Parodoje eksponuojamos sidabro vertybės, kurias savo kolekcijose sukaupė Vilniaus kolekcininkai. Pirmojoje parodos dalyje pristatomi ankstyviausi dirbiniai, sukurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII ir XVIII amžiais. Tai XVII a. sidabriniai šaukštai, signetinis žiedas, sidabro detalėmis puoštas diržas, XVIII a. Karoliui Stanislovui Radvilai dirbusio auksakalio Jurgio Liudviko Kikenapo (Georg Ludwig Kikenap, dirbo 1779 – po 1797) pagamintas kavinukas ir kiti darbai. Greta eksponuojami įvairių konfesijų sakraliniai kūriniai – paveikslų aptaisai, kielikai, relikvijorius, komuninė, smilkalinė, filakterijus, kidušinės taurės. Antrojoje, didžiausioje, parodos dalyje eksponuojami XVIII–XIX a. Vilniuje dirbusių auksakalių dirbiniai. Kolekcininkų dėka pavyko į vieną vietą surinkti žymių Vilniaus auksakalių darbus ir tokiu būdu parodyti jų darbų retrospektyvą. Parodoje pristatomi pačioje Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo pabaigoje Vilniuje dirbusio auksakalio Tado Skendzerskio (Thadeus Skędzierski, † 1789, dirbo 1768–1789) ir jo sūnaus Ignoto Skendzerskio (Ignacy Skędzierski, 1769–1806, dirbo 1790–1806) kūriniai. Greta eksponuojami pastarojo mokinio, kilusio iš Krokuvos vaivadijos, bet nuo 1790 m. dirbusio Vilniuje, Vaitiekaus Jastžembskio (Wojciech Jastrzębski, 1765–1837, dirbo 1793–1837) sidabrinėmis monetomis puošti indai, dėžutės ir kiti dirbiniai, dubuo, kurį sukūrė auksakalio sūnus Jonas Jastžembskis (Jan Jastrzembski, dirbo 1840–1859), taip pat ir kitų auksakalių indai, pažymėti Vaitiekaus Jastžembskio našlės Daratos Jastžembskienės (Dorota Jastrzębska, 1837–1859 vadovavo dirbtuvei), vadovavusios dirbtuvėms po vyro mirties, ženklais. Parodoje pristatomi itin reti iš Berlyno kilusio ir Vilniuje nuo 1790 m. dirbusio auksakalio Jokūbo Gustavo Hano (Jacob Gustaw Hahn, 1756–1835, dirbo 1790–1835) stalo indai. Neatsitiktinai šalia eksponuojami jo mokinių Liudviko Rėro (Ludwig Röhr, 1776–1838, dirbo 1807–1838) ir vieno žymiausių XIX a. Vilniaus auksakalių Kristupo Benjamino Vagnerio (Krzysztof Benjamin Wagner, dirbo 1796–1843) darbai, kurie išsiskiria skoninga forma ir meistrišku dekoru. Vilniaus auksakalystės tradicijas parodoje tęsia Vaitiekaus Jastžembskio ir Kristupo Benjamino Vagnerio mokinių Leopoldo Krupinskio (Leopold Krupiński, dirbo 1813–1840) bei Jono Tumilos-Danišausko (Jan Tumiłło-Daniszewski, † 1880, dirbo 1844–1880) stalo indai, dėžutės cukrui, druskinės. Parodoje taip pat galima išvysti vilniečių auksakalių Jokūbo Preizigo (Jakub Preizyg, dirbo nuo 1811 (?)), Antano Poliutos (Antoni Poluta, dirbo nuo 1814), Frydricho Vilhelmo Rikmano (Friedrich Wilhelm Rykmann, 1821–1856, dirbo 1840–1856) ir kitų darbų.

Parodoje pristatomi ir itin reti Kauno auksakalių darbų pavyzdžiai, taip pat Karaliaučiaus ir Klaipėdos meistrų kūriniai, eksponuojami trečiojoje parodos dalyje. Sidabro dirbinių parodą užbaigia vertybės, susijusios su Lietuvos didikų giminių paveldu. Tai dažnai Lenkijoje, Austrijos-Vengrijos imperijoje ir kitur pagaminti indai, kurie vėliau būdavo dekoruojami Lietuvos didikų herbais ir naudoti jų kasdieniame gyvenime. Parodą papildo kelios įdomios kolekcininkų turimos vertybės, tarp kurių yra II–III a. Romos imperijoje sukurta vyno taurė, XVII a. Dancige padirbdintas monetomis dekoruotas bokalas ir kt.

Parodai eksponatus skolino žymūs kolekcininkai – Kęstutis Mickevičius, Paulius Steponavičius, Mantas Steponavičius, Zigfridas Jankauskas, Rimvydas Baranauskas, Viačeslav Zdanovič ir kt., taip pat – Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ ir UAB „Bikuvos prekyba“.