Aktualijos

Pradžia  |  Aktualijos  >  Operos dieną Valdovų rūmuose vainikuos pasaulinis šedevras – K. Monteverdžio opera „Orfėjas“

Operos dieną Valdovų rūmuose vainikuos pasaulinis šedevras – K. Monteverdžio opera „Orfėjas“

Švęsdamas operos gimtadienį Lietuvoje, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su partneriu VšĮ „Banchetto musicale“ kviečia į operos žanro pradininkės, 400 metų nuo antrosios iki šių dienų išlikusios redakcijos išleidimo Venecijoje sukaktį mininčios Klaudijaus Monteverdžio (Claudio Monteverdi) operos „Orfėjas“ pastatymą. 2015 m. rugsėjo 5 d., šeštadienį, vyksiantį unikalų reginį lydės ne tik įspūdinga renginių programa – visą savaitę Valdovų rūmų muziejaus nuolatinių ekspozicijų lankytojai galės stebėti ir atviras šios operos atlikėjų repeticijas.

„Džiaugiamės turėdami galimybę savo lankytojams pasiūlyti dar vieną įspūdingą operos kūrinį, kuris yra vertas atidesnio dėmesio, nes būtent juo pradėta rašyti operos ir šio žanro muzikos istorija. Lygiai prieš keturis šimtmečius pasakojime apie Orfėją į vieną darinį susijungė daina, šokis, muzika ir reginys, tai netrukus pradėta vadinti „opera“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė.

Operos „Orfėjas“ atlikimą, kurį Valdovų rūmuose režisuoja Vaidotas Martinaitis, rengia jungtinės pajėgos: Dariaus Stabinsko ir Gintauto Venislovo vadovaujamas choras ir konsortas „Brevis“ bei atlikėjų komanda iš įvairių šalių: Orfėjas – baritonas Stein Skjervold (Norvegija), Euridikė –sopranas Edita Bagdonaitė-Venislovienė, Muzika ir Viltis – sopranas Rūta Vosyliūtė, pasiuntinė Silvija – sopranas Nora Petročenko, Nimfa ir Prozerpina – sopranas Ieva Gaidamavičiūtė-Barkauskė, trys piemenys – tenoras Mindaugas Jankauskas, kontratenoras Radosław Pachołek (Lenkija) bei tenoras Mario Cecchetti (Italija), atliksiantis ir Apolono vaidmenį, Charonas – bosas Nerijus Masevičius, Plutonas – bosas Artūras Miknaitis ir kt. Choreografės Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Jekaterina Deineko, šokėjai – Ieva Beleckaitė, Kristina Zvilnaitė, Andrius Butkys ir Edmundas Žička.

Savaitę iki operos premjeros Valdovų rūmų muziejaus lankytojai, įsigiję bilietą į nuolatines ekspozicijas, Didžiojoje renesansinėje menėje galės stebėti atviras šio pastatymo repeticijas, kuriose bus rengiami atskirti epizodai. O 2015 m. rugsėjo 5 d., šeštadienį, skleisis „Operos diena Valdovų rūmuose“: 11.00 ir 13.15 val. Lankytojų vestibiulio auditorijoje bus organizuojamos nemokamos K. Monteverdžio operos „Orfėjas“ 1998 m. įrašo iš Briuselio teatro „La Monnaie“ peržiūros, nuo 12.00 iki 15.00 val. kas valandą Lankytojų vestibiulyje Rūtos Butkaus režisuojama komanda – Vilniaus mimų trupė, senosios muzikos ansamblis „Affectus“ ir kontratenorai Algirdas Bagdonavičius bei Vaidas Bartušas – rengs nemokamus muzikinius vaidinimus „Skambančios skulptūros”, o 15.30 val. Lankytojų vestibiulyje visų lauks nemokama muzikologės Junikos Galejevos paskaita „Klaudijaus Monteverdžio opera „Orfėjas“. Visos dienos programą 17.00 val. vainikuos Didžiojoje renesansinėje menėje vyksianti K. Monteverdžio operos „Orfėjas“ premjera.

Kūrinys favola in musica – pasakojimas muzika – „Pasakojimas apie Orfėją“ pagal Alessandro Striggio Jaunesniojo (apie 1573–1630) libretą buvo parašytas Gonzagų rūmuose Mantujoje kunigaikščio Vinčenco I Gonzagos akiai ir ausiai pamaloninti. Pristatytas 1607 m. vasario 24 d. šiame dvare, jis buvo ne tik pripažintas žinovų, tačiau ir tapo pirmuoju išlikusiu naujojo muzikos žanro – operos – šedevru.

„Orfėjo tema apskritai yra įvairių istorinių įvykių „liudininkė“, nes jei peržiūrėtume įvairių muzikinių kūrinių sukūrimus ar pastatymus šia tema, pastebėtume, kad ji prisimenama lemtingais momentais“, – teigia dr. J. Karpavičienė.

Operos „Orfėjas“ siužetas pasakoja antikinę istoriją apie poetą ir muzikantą Orfėją ir jo mylimąją Euridikę. Vedamas didelės meilės savo žmonai, garsus dainius ir muzikantas savo muzika taip sužavi erinijas, Persefonę, Hadą ir jo šunį Cerberį, kad Hadas pažada grąžinti Euridikę su sąlyga, kad Orfėjas nepažvelgs į mylimąją, kol neįžengs į savo namus. Tačiau dainius per anksti atsisuka į Euridikę, ir ši grįžta į mirties šalį. Vėliau, supykdęs dievą Dionizą, Orfėjas sulaukia baisios bausmės – užsiundytos mitologinės būtybės sudrasko jo kūną, šį vėliau surenka ir palaidoja mūzos. Orfėją apverkė paukščiai, žvėrys, akmenys, medžiai, o jo siela nusileido į Hadą susitikti su Euridike.

Nors Lietuvoje opera gimė gerokai anksčiau negu Londone arba Paryžiuje, K. Monteverdžio „Orfėjas“ iki šiol buvo pristatytas tik keletą kartų. Pirmą kartą Lietuvoje ši opera pristatyta viename pirmųjų „Banchetto musicale“ festivalių: tai buvo pirmasis koncertinis atlikimas, sutapęs su lemtingu visai valstybei įvykiu – valstybingumo atkūrimo pradžia. Vėliau ši opera skambėjo ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Valdovų rūmų muziejus jau suformavo tradiciją kasmet rudens kultūros renginių sezoną pradėti operinės muzikos istorijos Lietuvoje faktų paminėjimu. Remiantis istoriniais šaltiniais, žinoma, kad 1636 m. rugsėjo 4 d. Valdovų rūmuose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji opera Lietuvoje – „Elenos pagrobimas“. Žinomi arba numanomi ir šios baroko operos kūrėjai – italų menininkai. Muziką jai greičiausiai sukūrė valdovo kapelos dirigentas ir kompozitorius Markas Skakis (Marco Scacchi), libretą parašė poetas ir dramaturgas Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli), o scenografija ir mašinerijos architektūra rūpinosi Agostinas Ločis (Agostino Locci).

Renginių „Operos diena Valdovų rūmuose“ programa

K. Monteverdžio (Claudio Monteverdi) opera „Orfėjas“