Bronzinės akvamanilės kojos

Bronzinės akvamanilės kojos
Aktualu iki 2012-03-04

XIV a.
Kojų ilgis 45 mm, 125 mm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai 1992 metais, radinių inv. Nr. 4747; 4748.
Konservavo ir cheminius tyrimus atliko Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 26 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Akvamanilės kojos rastos 1992 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ikigotikinio laikotarpio pastato M3 šiauriniame pasienyje. Abi kojos nulūžusios nuo indo korpuso, primena liūto letenas. Manoma, kad toks indas į Lietuvą galėjo patekti iš Žemutinės Saksonijos, kur XIII a. įsikūrė jų gamybos centras. Iš čia bronzinės akvamanilės išplito po daugelį Europos valstybių. Raitelio pavidalo akvamanilė, anksčiau buvusi Vilniaus senienų muziejuje, šiuo metu saugoma Gardino valstybiniame istorijos ir archeologijos muziejuje.

Akvamanilė – bronzinis arba keraminis kartais gyvūno, kartais žmogaus pavidalo indas, skirtas vandeniui ant rankų pilti. Viduramžiais šie indai buvo naudojami bažnyčiose religinių apeigų metu, tačiau ir didikai nevengė jų dėti ant savo stalo, nes rankų plovimas valgio metu buvo svarbi dvaro etiketo dalis.

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:

Lietuvos sakralinė dailė, XI–XX a. pradžia, t. 4: Auksakalystė, XIII–XX a., 2 kn.: Pavieniai metalo dirbiniai, sudarytoja J. Liškevičienė, Vilnius, 2007, p. 198 (kat. Nr. III.1).
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007.
Steponavičienė D. „Pagonybė, krikščionybė ir sinkretizmas. Vilniaus Žemutinės pilies duomenys“, in: Lietuvos archeologija, t. 28, Vilnius, 2005.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 3: 1990–1993 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1995.
http://www.kikirpa.be/image/B/1/1/b1102_std.jpg.
http://www.metmuseum.org/toah/images/hb/hb_1994.244.jpg.
http://www.metmuseum.org/toah/images/hb/hb_1975.1.1416_av1.jpg.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-02-27 Atnaujinta: 2012-03-05 14:17
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika