XIV a.
Kojų ilgis 45 mm, 125 mm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai 1992 metais, radinių inv. Nr. 4747; 4748.
Konservavo ir cheminius tyrimus atliko Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 26 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Akvamanilės kojos rastos 1992 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ikigotikinio laikotarpio pastato M3 šiauriniame pasienyje. Abi kojos nulūžusios nuo indo korpuso, primena liūto letenas. Manoma, kad toks indas į Lietuvą galėjo patekti iš Žemutinės Saksonijos, kur XIII a. įsikūrė jų gamybos centras. Iš čia bronzinės akvamanilės išplito po daugelį Europos valstybių. Raitelio pavidalo akvamanilė, anksčiau buvusi Vilniaus senienų muziejuje, šiuo metu saugoma Gardino valstybiniame istorijos ir archeologijos muziejuje.
Akvamanilė – bronzinis arba keraminis kartais gyvūno, kartais žmogaus pavidalo indas, skirtas vandeniui ant rankų pilti. Viduramžiais šie indai buvo naudojami bažnyčiose religinių apeigų metu, tačiau ir didikai nevengė jų dėti ant savo stalo, nes rankų plovimas valgio metu buvo svarbi dvaro etiketo dalis.
Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Lietuvos sakralinė dailė, XI–XX a. pradžia, t. 4: Auksakalystė, XIII–XX a., 2 kn.: Pavieniai metalo dirbiniai, sudarytoja J. Liškevičienė, Vilnius, 2007, p. 198 (kat. Nr. III.1).
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007.
Steponavičienė D. „Pagonybė, krikščionybė ir sinkretizmas. Vilniaus Žemutinės pilies duomenys“, in: Lietuvos archeologija, t. 28, Vilnius, 2005.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 3: 1990–1993 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1995.
http://www.kikirpa.be/image/B/1/1/b1102_std.jpg.
http://www.metmuseum.org/toah/images/hb/hb_1994.244.jpg.
http://www.metmuseum.org/toah/images/hb/hb_1975.1.1416_av1.jpg.
